„X, w, q“ veržiasi ir į įmonių pavadinimus
Vy­riau­sy­bė gai­vi­na siū­ly­mą leis­ti ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mus ra­šy­ti už­sie­nio kal­ba lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis. Prieš tre­jus me­tus to­kią Sei­mo na­rių ini­cia­ty­vą mi­nis­trų ka­bi­ne­tas at­me­tė kaip da­ran­čią ne­igia­mą po­vei­kį bend­ri­nei lie­tu­vių kal­bai.

Spren­di­mo dėl as­men­var­džių ra­šy­bos do­ku­men­tuo­se nie­kaip ne­prii­man­tis Sei­mas ru­de­nį su­lauks nau­jo re­bu­so. Ūkio mi­nis­te­ri­ja par­en­gė Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo bei Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sas, ku­rio­mis siū­lo ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mus leis­ti ra­šy­ti už­sie­nio kal­ba lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis. To­kiu at­ve­ju ti­ki­ma­si iš­veng­ti Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos nu­sta­ty­tų ka­no­nų. Ne­abe­jo­ja­ma, kad pro­jek­tas su­lauks ne­vie­na­reikš­mio ver­ti­ni­mo.

Nu­sta­ty­tų aiš­kų reguliavimą

Dės­ty­da­ma siū­lo­mų pa­kei­ti­mų mo­ty­vus, Ūkio mi­nis­te­ri­ja pri­mi­nė, kad Ci­vi­li­nis ko­dek­sas ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mus rei­ka­lau­ja su­da­ry­ti pa­gal lie­tu­vių bend­ri­nės kal­bos rei­ka­la­vi­mus, o iš­im­tis nu­ma­ty­ta tik su už­sie­nio ju­ri­di­niais as­me­ni­mis su­si­ju­sių įmo­nių pa­va­di­ni­mams. To­kiu bū­du, anot mi­nis­te­ri­jos, su­da­ro­mos ne­vie­no­dos są­ly­gos vers­lui – ša­lies įmo­nė, ku­ri nė­ra su­si­ju­si su už­sie­nio ju­ri­di­niu as­me­niu ar ki­ta or­ga­ni­za­ci­ja, ne­ga­li re­gis­truo­ti pa­va­di­ni­mo už­sie­nio kal­ba. Ki­ta ver­tus, Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mas aps­kri­tai ne­lei­džia Lie­tu­vos įmo­nių, įstai­gų ar or­ga­ni­za­ci­jų pa­va­di­ni­mų re­gis­truo­ti už­sie­nio kal­ba. Dar vie­nas mi­nis­te­ri­jos ar­gu­men­tas, kad vis dau­giau ša­lies įmo­nių sa­vo veik­lą vyk­do ne Lie­tu­vo­je, o už jos ri­bų. Ple­čian­tis vers­lo in­te­re­sams, lie­tu­vių kal­ba su­da­ry­ti pa­va­di­ni­mai yra su­nkiau su­pran­ta­mi, at­pa­žįs­ta­mi už­sie­ny­je, o „tai tu­ri įta­kos ma­žes­nėms vers­lo plė­tros ga­li­my­bėms už­sie­ny­je, kon­ku­ren­cin­gu­mui“.

To­dėl mi­nis­te­ri­ja tei­gia no­rin­ti nu­sta­ty­ti „aiš­kų, ne­dvip­ras­miš­ką tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą“. Pa­sak jos, su­da­rant įmo­nės, įstai­gos ar or­ga­ni­za­ci­jos pa­va­di­ni­mą už­sie­nio kal­ba lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis to­kiu at­ve­ju ne­rei­kė­tų va­do­vau­tis lie­tu­vių kal­bos nor­mo­mis ir Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos nu­ta­ri­mais. Lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­nis mi­nis­te­ri­ja tei­gia pa­si­rin­ku­si, „nes lo­ty­nų abė­cė­lė yra uni­ver­sa­li, pla­čiau­siai pa­pli­tu­si pa­sau­ly­je“.

Įžvel­gė prieš­ta­ra­vi­mą Kons­ti­tu­ci­jai

Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jos Jū­ra­tės Pa­lio­ny­tės tei­gi­mu, lie­tu­vių kal­ba tu­ri pa­kan­ka­mai iš­tek­lių, kad bū­tų ga­li­ma su­gal­vo­ti tin­ka­mą įmo­nės pa­va­di­ni­mą. Pa­sak jos, jau anks­čiau VLKK iš­sa­kiu­si sa­vo ne­igia­mą po­žiū­rį į pa­na­šius siū­ly­mus. „Ti­krai ga­li­ma ras­ti pa­va­di­ni­mų, ku­rie ne­bū­tų sve­tim­kū­niai ir lie­tu­vių kal­bo­je“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė eks­per­tė.

Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša ne­abe­jo­jo, kad Ūkio mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mas prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. Jo ne­įti­ki­no ar­gu­men­tai, esą ne­sup­ran­ta­mi lie­tu­viš­kų fir­mų pa­va­di­ni­mai stab­do vers­lo plė­trą už­sie­ny­je. „Kiek vi­so­kiau­sių dia­kri­ti­nių ženk­lų yra pra­ncū­zų, olan­dų bend­ro­vių pa­va­di­ni­muo­se. Ar kas nors jau­di­na­si dėl to? Žmo­nės pa­si­žiū­rį į žo­dy­ną ir iš­moks­ta iš­tar­ti tą pa­va­di­ni­mą. Rei­kia tik di­džiuo­tis, kad iš mū­sų fir­mų pa­va­di­ni­mo ga­li­ma su­pras­ti apie na­cio­na­lu­mą“, – sa­kė ko­mi­te­to va­do­vas. Be to, jis pri­mi­nė, kad lo­ty­niš­ko pa­grin­do abė­cė­lės rai­dės tu­ri dau­gy­bę dia­kri­ti­nių ženk­lų. To­dėl, anot E. Jo­vai­šos, ky­la klau­si­mas, kaip jie at­sis­pin­dės pa­va­di­ni­muo­se.

Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Vir­gi­ni­jus Sin­ke­vi­čius sa­kė la­bai svei­ki­nąs to­kį Ūkio mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mą ir pa­sis­teng­siąs, kad par­la­men­tas jam pri­tar­tų. Pa­sak jo, tai bū­tų ypač nau­din­ga įsi­ga­lio­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Ka­na­dos lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­čiai. „Mes jau da­bar ma­to­me pa­va­di­ni­mų su lo­ty­niš­ko­mis rai­dė­mis ir nie­kam dėl to ne­ky­la klau­si­mų“, – tvir­ti­no V. Sin­ke­vi­čius. Jis sa­kė ma­nąs, kad siū­lo­mi po­ky­čiai bū­tų nau­din­gi tiek Lie­tu­vos, tiek už­sie­nio įmo­nėms, ku­rios ga­lė­tų va­din­tis no­ri­mu var­du. Be to, su­trum­pė­tų pa­va­di­ni­mo re­gis­tra­ci­jos lai­kas. „Juo­kin­ga, kai XXI am­žiu­je įmo­nė pa­va­di­ni­mą tu­ri re­gis­truo­ti ke­lias sa­vai­tes“, – sa­kė V. Sin­ke­vi­čius.

Bai­gė­si ne­sėk­me

Pra­ėju­sią Sei­mo ka­den­ci­ją ak­ty­viau­si pa­va­di­ni­mų li­be­ra­li­za­vi­mo en­tu­zias­tai bu­vo li­be­ra­lai. 2014-ai­siais įsta­ty­mų pa­tai­sas, ku­rių es­mė – pa­va­di­ni­muo­se leis­ti var­to­ti ir lo­ty­nų kal­bos abė­cė­lės pa­grin­du su­da­ry­tus už­sie­nio kal­bų žo­džius, pa­tei­kė tuo­me­ti­nis Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rys, da­bar­ti­nis sos­ti­nės me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius. Ta­čiau tiek Vy­riau­sy­bė, tiek Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas to­kius pro­jek­tus pa­siū­lė at­mes­ti. Po po­ros me­tų es­ta­fe­tę pe­rė­mė ki­tas par­la­men­to li­be­ra­las Ša­rū­nas Gus­tai­nis. Siek­da­mas pa­leng­vin­ti įmo­nių pa­va­di­ni­mo re­gis­tra­vi­mo pro­ce­są bei su­da­ry­ti ge­res­nes są­ly­gas steig­ti vers­lą, jis pa­tei­kė siū­ly­mą leis­ti re­gis­truo­ti pa­va­di­ni­mus ir la­biau­siai vers­lui rei­ka­lin­ga bei vers­lo pa­sau­ly­je la­biau­siai pa­pli­tu­sia ang­lų kal­ba. Pri­im­ti spren­di­mą dėl šios in­cia­ty­vos ne­li­ko lai­ko – bai­gė­si ka­den­ci­ja.

Pa­gal nu­ma­ty­tą tvar­ką VLKK spe­cia­lis­tai tu­ri teik­ti iš­va­das dėl ju­ri­di­nio as­mens pa­va­di­ni­mo ati­tik­ties lie­tu­vių bend­ri­nės kal­bos nor­moms. VLKK duo­me­ni­mis, per mė­ne­sį pra­šo­ma iš­va­dos maž­daug dėl 1,5 tūkst. pa­va­di­ni­mų. 2016 me­tais bu­vo įver­ti­na 19, 3 tūkst., 2015-ai­siais – 17,5 tūkst. , 2014-ai­siais – per 20 tūkst. pa­va­di­ni­mų. Dau­giau nei 60 proc. vi­sų pa­va­di­ni­mų pri­pa­žįs­ta­mi tin­ka­mais. Maž­daug 13–14 proc. iš at­mes­tų­jų ga­li­ma ne­sun­kiai pa­tai­sy­ti. Tik apie 10 proc. pa­va­di­ni­mų rei­kia gal­vo­ti iš nau­jo.