„Valstiečių“ siūlomas pertvarkas dėl urėdijų reformos balsavimo oponentai vadina absurdu
„Vals­tie­čiai“ sie­kia, kad nuo bal­sa­vi­mų dėl vals­ty­bi­nių miš­kų pert­var­kos nu­si­ša­lin­tų vi­si Sei­mo na­riai, ku­rie pa­tys ar­ba jų ar­ti­mie­ji, gi­mi­nai­čiai vie­naip ar ki­taip su­si­ję su urė­di­jų veik­la. Opo­nen­tai to­kius no­rus va­di­na ab­sur­diš­kais ir pa­ska­tin­tais pil­na­ties.

„Vals­tie­tė“ Ag­nė Ši­rins­kie­nė sa­ko, kad nu­si­ša­lin­ti nuo bal­sa­vi­mo dėl urė­di­jų re­for­mos tu­rė­tų vi­si, kie­no šei­mos na­riai dir­ba urė­di­jo­se, pre­kiau­ja me­die­na ar yra su šia veik­la su­si­ju­sių bend­ro­vių ak­ci­nin­kai.

Bu­vęs il­ga­me­tis Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos va­do­vas so­cial­de­mo­kra­tas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas pik­ti­na­si, kad įves­da­mi nau­ją nu­si­ša­li­ni­mo pra­kti­ką „vals­tie­čiai“ ga­li par­aly­žiuo­ti Sei­mo dar­bą.

„Pil­na­tis užė­jo, ar ką?“ – BNS par­eiš­kė jis, pa­pra­šy­tas įver­tin­ti „vals­tie­čių“ už­mo­jį kreip­tis į eti­kos sar­gus iš­aiš­ki­ni­mo dėl kai ku­rių Sei­mo na­rių bal­sa­vi­mo per urė­di­jų re­for­mos svars­ty­mus tei­sė­tu­mo.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rys „vals­tie­tis“ Kęs­tu­tis Bac­vin­ka, iki iš­rin­ki­mo į Sei­mą dir­bęs gi­ri­nin­ku, ne­nu­si­ša­li­no ko­mi­te­tui bal­suo­jant dėl urė­di­jų re­for­mos. Šio par­la­men­ta­ro bal­sas lė­mė, kad ko­mi­te­tas dėl vals­ty­bi­nių miš­kų ūkio pert­var­kos pri­ta­rė ki­tam re­for­mos sce­na­ri­jui, o ne tam, ku­rį siū­lo „vals­tie­čių“ val­do­ma Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.

„To­kia si­tua­ci­ja yra, kad la­bai daug mū­sų ko­le­gų (Sei­mo na­rių – BNS) yra vie­naip ar ki­taip su­si­ję su urė­di­jų re­for­ma – ga­li tu­rė­ti vie­nus ar ki­tus (vie­šuo­sius ir pri­va­čius – BNS) in­te­re­sus, pa­vyz­džiui, kai ku­rių ko­le­gų, ne­kal­bu apie frak­ci­jas, bet bend­rai apie Sei­mo na­rius, žmo­nos dir­ba urė­di­jo­se, ki­ti ko­le­gos tu­ri vers­lus – pre­kiau­ja me­die­na ar yra ak­ci­nin­kai. Ti­ki­me, kad tie ko­le­gos nu­si­ša­lins bal­suo­da­mi. Ta­čiau jei­gu to ne­įvyks, po bal­sa­vi­mo dėl re­for­mos kreip­si­mės ne tik dėl Bac­vin­kos, bet ir ki­tų as­me­nų ne­nu­si­ša­li­ni­mo“, – BNS pir­ma­die­nį sa­kė A.Ši­rins­kie­nė.

Pa­sak jos, šią sa­vai­tę ti­krai bus krei­pia­ma­si į Sei­mo eti­kos sar­gus: „Ar­ba an­tra­die­nį, ar­ba tre­čia­die­nį, šią sa­vai­tę ti­krai bus kreip­ta­si, Bac­vin­kos at­ve­jo mes ne­pa­mir­šo­me. Bus ti­krai aiš­ki­na­ma­si, ar jis ga­lė­jo taip elg­tis, kaip pa­siel­gė, o dėl ki­tų... Po­sė­džių sa­lė­je mes par­agin­si­me, kad nu­si­ša­lin­tų nuo bal­sa­vi­mo ir ne­pai­nio­tų in­te­re­sų, jei­gu su­pai­nios, kreip­si­mės dėl jų.“

„Ir pa­gal Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­ką, ir pa­gal VTEK (Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos) for­muo­ja­mą pra­kti­ką, jei­gu as­muo dir­bo tą dar­bą, Bac­vin­ka dir­bo gi­ri­nin­ku, jis me­tus ne­ga­lė­tų pri­im­ti spren­di­mų ir kon­tro­liuo­ti tos sri­ties, ku­rio­je dir­bo“, – tvir­ti­no A.Ši­rins­kie­nė.

A.Sa­la­ma­ki­nas ma­no, kad „to­kia pra­kti­ka“ su­trik­dy­tų Sei­mo dar­bą.

„Tai mes me­tus lai­ko par­aly­žiuo­si­me dar­bą, lauk­da­mi, kol su­eis me­tai ir bus ga­li­ma pra­dė­ti dirb­ti. Bai­ki­te juo­kus. Dar­bas pra­si­de­da nuo aki­mir­kos, kai pri­sie­kia­ma. Kai Sei­mo na­rys ar mi­nis­tras bai­gia tar­ny­bą, ka­den­ci­ją, pra­de­da veik­ti ki­ti da­ly­kai – jei­gu sky­rei fi­nan­sa­vi­mą, tu­rė­jai ki­tą in­te­re­są, ta­da ten ne­ga­li įsi­dar­bin­ti me­tus ar dve­jus, bet nė­ra ap­ri­bo­ji­mų, kad Sei­mo na­rys įgau­na ne­pil­nas tau­tos at­sto­vo tei­ses“, – kal­bė­jo bu­vęs Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas.

„Ta­da nu­si­va­žiuo­tu­me iki to, kad pri­imant, pa­vyz­džiui, pen­si­jų įsta­ty­mus, nu­ša­lin­si­me nuo bal­sa­vi­mo vi­sus Sei­mo pen­si­nin­kus ar dėl švie­ti­mo – dir­bu­siuo­sius šio­je sri­ty­je. Ko­dėl dėl al­ko­ho­lio, kai bal­sa­vo­me, ne­nu­si­ša­li­no Ve­ry­ga (svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tras Au­re­li­jus Ve­ry­ga – BNS)?“ – tei­gė A.Sa­la­ma­ki­nas.

A.Ši­rins­kie­nė BNS at­si­sa­kė at­skleis­ti, ko­kių Sei­mo na­rių ar­ti­mie­ji ar jie pa­tys yra su­si­ję su urė­di­jų veik­la.

„Vi­sa­da yra lū­kes­tis, kad žmo­nės, ku­rie tu­ri ar­ti­muo­sius ar vers­lus, kad jie elg­sis są­ži­nin­gai ir nu­si­ša­lins, kol kas pa­si­ti­kė­ki­me tų žmo­nių są­ži­ne, ir ne­no­riu kol kas jų įvar­dy­ti, kol jie ne­pa­da­rė klai­dos“, – par­eiš­kė A.Ši­rins­kie­nė.

Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­rys kon­ser­va­to­rius Ka­zys Star­ke­vi­čius to­kius „vals­tie­čių“ pla­nus va­di­na ab­sur­du.

„Svar­bu, kad yra dek­la­ruo­ti san­ty­kiai. Jei­gu to­kie yra. Tai ta­da rei­kė­tų pra­dė­ti nuo pra­džių – kas bal­sa­vo už aukš­to­jo moks­lo re­for­mą? Ta­da ir Jo­vai­ša (prieš iš­ren­kant į Sei­mą Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša dir­bo Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te – BNS) ne­ga­lė­jo bal­suo­ti, ir pats Sei­mo pir­mi­nin­kas tu­rė­jo nu­si­ša­lin­ti, nes da­bar jo žmo­na dir­ba (Ire­na Pra­nckie­tie­nė yra Ag­roe­ko­sis­te­mų ir dir­vo­že­mio moks­lų ins­ti­tu­to do­cen­tė – BNS), iš mū­sų (kon­ser­va­to­rių – BNS) – Man­tas Ado­mė­nas, vi­si, ku­rie yra dir­bę pe­da­go­gi­nį dar­bą“, – tei­gė K.Star­ke­vi­čius.

Pa­sak Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­rio, bu­vęs gi­ri­nin­kas K.Bac­vin­ka, bal­suo­da­mas ne už „vals­tie­čių“ re­mia­mą urė­di­jų re­for­mos va­rian­tą, ne­pa­žei­dė eti­kos.

„Jis dek­la­ra­vo, kur dir­bo, ne­nus­lė­pė. Tai jis gal ge­riau­siai iš­ma­nan­tis tą sis­te­mą“, – tei­gė par­la­men­ta­ras.

A.Sa­la­ma­ki­nas sa­kė, kad urė­di­jų re­for­ma K.Bac­vin­kos „nie­kaip ne­pa­lies“.

„Bac­vin­ka tu­rė­jo vi­siš­kas ab­so­liu­ti­nes tei­ses bal­suo­ti. Jis jo­kių nei vie­šų­jų, nei pri­va­čių in­te­re­sų ne­pa­žei­dė. Jei­gu jį as­me­niš­kai lies­tų, pa­di­din­tų jo pi­ni­gi­nės ga­lias... Da­bar jis dir­bo vyr. miš­ki­nin­ku vals­ty­bi­nė­je įmo­nė­je, tai ko jam nu­si­ša­lin­ti? Tas spren­di­mas jo nei fi­nan­siš­kai, nei ki­taip ne­pa­lies. Jei­gu urė­di­ją tu­rė­tų kaip nuo­sa­vy­bę, ta­da tu­rė­tų“, – tei­gė A.Sa­la­ma­ki­nas.

Sei­mas svars­ty­mus dėl urė­di­jų re­for­mos tu­rė­tų baig­ti šią sa­vai­tę, bet jei­gu dis­ku­si­jos už­truks, Sei­mo se­si­ja ga­li bū­ti pra­tęs­ta tre­čią kar­tą.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės siū­lo­mam miš­kų urė­di­jų re­for­mos sce­na­ri­jui, o pa­si­rin­ko kon­ser­va­to­rių, li­be­ra­lų ir so­cial­de­mo­kra­tų re­mia­mą pla­ną, pa­gal ku­rį iki 2019 me­tų pa­bai­gos urė­di­jos tu­rė­tų bū­ti su­stam­bin­tos, su­ma­ži­nant jų skai­čių nuo da­bar­ti­nių 42 iki 15–25 – jų plo­tas tu­rė­tų bū­ti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hek­ta­rų (da­bar vi­du­ti­nis urė­di­jų plo­tas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 me­tų urė­di­jų plo­tą nu­sta­ty­tų Vy­riau­sy­bė. Tais me­tais įvyks nau­ji Sei­mo rin­ki­mai, to­dėl me­tų pa­bai­go­je jau dirbs nau­ja Vy­riau­sy­bė.

Sei­mas an­tra­die­nį tu­rė­tų bal­suo­ti, ar pri­tar­ti to­kiam ko­mi­te­to spren­di­mui. Jei­gu pri­tars, bal­sa­vi­mas dėl urė­di­jų re­for­mos vyks ket­vir­ta­die­nį, o jei­gu – ne, urė­di­jų pert­var­ką svars­tys ki­tas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas ir dėl to se­si­ja iki lie­pos 13-osios, kaip nu­ma­ty­ta, ga­li ne­si­baig­ti. To­kiu at­ve­ju Sei­mas spręs­tų, ar ją pra­tęs­ti.