„Tvarkiečiai“ ir nori, ir nenori glaustis prie „valstiečių“
Dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo su val­dan­čią­ja koa­li­ci­ja be­si­de­ran­tys „tvar­kie­čiai“ ne­ma­to ga­li­my­bių dirb­ti vyk­do­mo­jo­je val­džio­je, ta­čiau su­tik­tų užim­ti Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko ar par­la­men­to ko­mi­te­to va­do­vo pos­tus, sa­ko šios par­ti­jos va­do­vas Sei­mo na­rys Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis.

„Dėl dalyvavimo Vyriausybėje aš tokios galimybės šiandieną nematau, nes Vyriausybė yra suformuota, prisiėmusi atsakomybę, mes turime prisiimti atsakomybę Seime priimamuose teisės aktuose“, – Žinių radijui penktadienį sakė „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas.

Jei būtų pasiūlytas Seimo vicepirmininko postas, mūsų frakcija svarstytume dalyvauti.

Pasak R. Žemaitaičio, šiuo metu visi Seimo vicepirmininkų ir komitetų vadovų postai užimti, tačiau, jei būtų pasiūlyta, „tvarkiečiai“ sutiktų užimti postus parlamento vadovybėje.

„Jei būtų pasiūlytas Seimo vicepirmininko postas, mūsų frakcija svarstytume dalyvauti, nes tai yra valdyba, darbotvarkės formavimas, tai yra atsakomybė parlamentinio kuravimo srityje“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Kiek anksčiau apie galimybę siūlyti „tvarkiečiams“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai vicepirmininkų pareigybes yra užsiminęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Prieš kelias savaites R. Žemaitaitis tikino, kad jokių svarstymų apie postus negali būti, kol nėra sutarta dėl konkrečių projektų įgyvendinimo.

„Pasakėme, kad jokių kalbų apie tai nebūtų – svarbiausia šių punktų įgyvendinimas, o paskui, jeigu matome, kad sutariame ir dirbame, galime kalbėti ir apie vieną-kitą postą. Bet dabar tikrai ne“, – liepą po susitikimo su valdančiosios koalicijos lyderiais kalbėjo „tvarkiečių“ pirmininkas.

Frakcijų susitarimą su valdančiaisiais dėl bendradarbiavimo parlamente „tvrakiečiai“ ketina pasirašyti rugpjūčio pabaigoje.

Pasak R. Žemaitaičio, iki rugpjūčio vidurio Vyriausybė turi atlikti skaičiavimus dėl jų pateiktų siūlymų ir nuspręsti, kiek jie gali būti priimtini.

„Tvarkiečiai“ valdantiesiems yra įteikę 15 pasiūlymų punktų, ką reikia nuveikti dar šią Seimo kadenciją.

Jie norėtų į bendradarbiavimo susitarimą įtraukti įsipareigojimą, kad minimali mėnesio alga siektų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo, o vidutinis darbo užmokestis kitąmet būtų 1000 eurų,kad būtų įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai, tarėjų institutas teismuose, nustatytas lengvatinis 9 proc. tarifas gaminant šilumą naudojamam kurui, gerokai padidintas finansavimas neformaliam ugdymui, įvestos privalomos gyventojų apklausos savivaldybėse.

Taip pat „tvarkiečiai“ siekia riboti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais, sudaryti galimybę darbo užmokestį mokėti keturis kartus per mėnesį, daugiau lėšų skirti būsto renovacijai ir pan.

R. Žemaitaitis yra pabrėžęs, kad „tvarkiečiai“ nepalaiko ir „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos inicijuotos ligoninių pertvarkos.

Jeigu valdantieji pritars jų punktams, „tvarkiečiai“ savo ruožtu įsipareigos Seime paremti jų teikiamas reformas, kitus klausimus, dėl kurių sutartų.

Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę pareiškė, kad partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareikšti įtarimai prekyba poveikiu netrukdo „valstiečiams“ bendradarbiauti su parlamentine „tvarkiečių“ frakcija, nes jos nariams teisėsauga pretenzijų neturi.

„Neateis (įtariama – BNS) partija į koaliciją, nes kalbama apie tarpfrakcijinį susitarimą, ir visi Seimo nariai, kurie yra, Seime atstovauja „Tvarkai ir teisingumui“ ir nepartiniai, jiems nepareikšti jokie kaltinimai“, – antradienį žurnalistams sakė premjeras.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi 7 narius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 55, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – 11 narių.