„Paksogeito“ pabaiga
2004 m. ba­lan­džio 6 die­ną įvy­ko ypa­tin­gas LR Sei­mo ple­na­ri­nis po­sė­dis. Jam pir­mi­nin­ka­vo ne Sei­mo pir­mi­nin­kas, bet tei­sė­jas Vy­tau­tas Grei­čius. Tai bu­vo pre­zi­den­to par­ei­gas ėju­sio Ro­lan­do Pa­kso ap­kal­tos pro­ce­so kul­mi­na­ci­ja.

Formaliai „Paksogeitas“ prasidėjo dar 2003 m. spalio 30 d., kai tuometinis Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje perspėjama, kad yra duomenų apie tai, jog prezidentas R. Paksas yra tapęs pažeidžiamu, nes tapo priklausomas nuo atskirų nusikalstamų grupuočių. Pasak VSD vadovo, situacija labai pavojinga ir kelia rimtą rūpestį valstybės nacionaliniam saugumui.

Primename, kad R. Paksas LR Prezidento rinkimų antrame ture nedidele balsų persvara nugalėjo perrinkimo siekusį Valdą Adamkų. Būta nemažai faktų apie tai, kad per rinkimus buvo taikomos „juodosios technologijos“. Ypač aktyviai veikė viena leidinių grupė, kuri buvo paskelbusi daug sumaišties sukėlusį pranešimą apie tariamą banko griūtį. Ši leidinių grupė siekė bet kuria kaina naikinti V. Adamkaus autoritetą. Nepaisant visų abejonių rinkimų sąžiningumu, VRK konstatavo, kad nėra pagrindo anuliuoti balsavimo rezultatus ir 2003 m. vasario 26 d. R. Paksas pradėjo eiti Prezidento pareigas.

Naujasis prezidentas ėmėsi pertvarkos, paskelbė, kad bus sudarytos visuomeninės tarybos, surengė šalininkų eitynes su fakelais, labai priminusias nacionalsocialistų akcijas A. Hitlerio laikų Vokietijoje. Daug triukšmo sukėlė ir tai, kad R. Paksas pasitelkė būrėjos L. Lolišvili „sietą“, priimant į tarnybą Prezidentūros darbuotojus, jo aplinkoje itin svarbus vaidmuo teko su karinių malūnsparnių gamyba susijusio verslininko Jurijaus Borisovo figūrai.

M. Laurinkaus pažyma tapo politiniu sprogimu įsielektrinusioje tikrovėje. Prasidėjo ilgą laiką trukusi priešprieša, kurios metu R. Paksas pagarsėjo „sparnuotomis frazėmis“. Pavyzdžiui, „Šiku ir tapšnoju“. Ilgainiui buvo suformuluoti trys kaltinimai Rolandui Paksui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo. Būtent dėl jų balandžio 6 dieną Seimo nariai ir turėjo balsuoti.

I kaltinimas. R. Paksas neteisėtai suteikė LR pilietybę Jurijui Borisovui už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

II kaltinimas. R. Paksas sąmoningai leido J. Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonų kontrolę. Toks elgesys reiškia šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą.

III kaltinimas. R. Paksas bandė daryti neteisėtą įtaką verslininkams, siekdamas finansinės naudos savo bičiuliams. Tokiu būdu R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Verta priminti, kad Konstituciniame Teisme R. Paksą atstovavo Gedimino Baublio vadovaujami teisininkai. Labiausiai R. Pakso advokatai pasižymėjo „sparnuotomis frazėmis“. Pavyzdžiui: „Jeigu asilas atėjo į kaimą su raudonais pusbačiais, tai ar tikrai visas kaimas dėl to kaltas?“

R. Paksas ir jo šalininkai iki pat paskutinės akimirkos tikėjo, kad Seime jo kaltintojams nepavyks surinkti reikiamą 85 balsų daugumą. Tačiau balsų pakako visiems kaltinimams paremti (už pirmuosius du kaltinimus balsavo 86, už trečią – 89 Seimo nariai).

R. Pakso kadencija tęsėsi 13 mėnesių ir 11 dienų. Jis tapo pirmuoju prezidentu pokomunistinėje erdvėje, kuris buvo pašalintas iš pareigų apkaltos būdu.

Pagal LR Konstituciją buvo paskelbti išankstiniai Prezidento rinkimai, o iki to laiko LR Prezidento pareigas ėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.