„Nord Stream 2“ yra akivaizdus Rusijos geopolitinis projektas
Bal­ti­jos jū­ros dug­nu pla­nuo­ja­mas ties­ti du­jo­tie­kis „Nord Stream 2“ yra Ru­si­jos geo­po­li­ti­nis pro­jek­tas ir jis ne­tu­ri bū­ti įgy­ven­din­tas, tei­gia Ki­je­ve su aukš­tais Ukrai­nos par­ei­gū­nais su­si­ti­kęs ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Žy­gi­man­tas Vai­čiū­nas. Pa­sak jo, taip pat bū­ti­na už­ti­krin­ti, kad Bal­ta­ru­si­jo­je sta­tant As­tra­vo at­omi­nę elek­tri­nę bū­tų lai­ko­ma­si aukš­čiau­sių sau­gu­mo stan­dar­tų. 

„Kalbant šiomis temomis, vienareikšmiškai mūsų pozicijos yra vienodos, tai yra, kad abiejų projektų kilmė yra Rusijos geopolitiniai, politiniai interesai. Kalbėjome apie priemones, kaip būtų galima užtikrinti mūsų energetinį saugumą ne šių projektų sąskaita, bet ką būtų galima padaryti, kad Astravo atominė elektrinė atitiktų visus tarptautinius standartus, o „Nord Stream 2“ projektas nebūtų įgyvendintas“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Ministro teigimu, Lietuvai siekiant sustiprinti savo pozicijas šiais klausimais, būtina siekti didesnio palaikymo Europos Sąjungoje.

„Suprantame, kad turbūt nėra „sidabrinės kulkos“, kuri padėtų išspręsti su viena priemone šias problemas, todėl kalbėjomės apie kompleksinius žingsnius – ne tik mūsų aiškią politinę poziciją, ne tik mūsų bendras pozicijas regione, turiu omenyje, kartu su Latvija ir Estija (...), bet taip pat kalbėjome ir apie tai, kad reikėtų aktyvesnio mūsų vaidmens Europos Sąjungos Taryboje“, – sakė ministras.

Ministro teigimu, reikia dirbti ir su kitomis ES valstybėmis, kad dujotiekio projektui būtų taikomas ES Trečiasis energetikos projektas. Pasak Ž. Vaičiūno, Europos Parlamentas šiuo metu formuoja savo poziciją, o Europos Komisijos nuomonė vienareikšmiška – projektui turi būti taikomas Trečiasis energetikos paketas. Lietuva ir Ukraina taip pat pasisako už tokį „Nord Stream 2“ traktavimą.

„Yra ir kitos priemonės, pokalbiai su Vokietija, kalbant apie Lietuvos patirtį įgyvendinant suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą, kuomet turime gerą pavyzdį, kai dešimtmečius trukusi priklausomybė nuo vieno vamzdžio, vieno tiekėjo (Rusijos „Gazprom“ – BNS), davė daugiau žalos negu naudos Lietuvai, ir kuomet turime terminalą, turime galimybę rinktis tiekėjus“, – sakė ministras.

Ministras susitiko su Ukrainos vicepremjeru Genadijumi Zubko, energetikos ir anglies ministru Ihoriumi Nasalyku, Aukščiausios Rados Energijos, atominės politikos ir saugumo komiteto pirmininku Oleksandru Dombrovskiu bei kitais pareigūnais.

„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, Lenkiją, Daniją, pasipriešinimo, tos šalys jį laiko ne komerciniu, o politiniu projektu. Jų manymu, planuojamu dujotiekiu siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Šį projektą Rusija tikisi įgyvendinti 2019 metais, būtent tuomet baigs galioti jos sutartis su Ukraina dėl dujų tranzito. Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.

Pirmasis 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubų.

Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis.