„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje – pertrauka
„MG Bal­tic“ po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­lą nag­ri­nė­jan­tys trys Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jai ket­vir­ta­die­nį ne­pas­kel­bė, ar nu­si­ša­li­na nuo šios by­los ir ar nag­ri­nės ją to­liau.

Teisėja Nijolė Žimkienė sakė, kad kitas posėdis vyks spalio 3 dieną.

„Nors „MG Baltic“ byla ir yra pripažinta prioritetine byla, nes jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešąjį interesą, ir jai suteiktas ypatingas statusas. Tačiau dėl sudėtingos situacijos Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjamos ir kitos sudėtingos didelės apimties baudžiamosios bylos, dėl didelio teismo užimtumo ir, trūkstant teismo posėdžių salių byloms nagrinėti, artimiausias šios bylos posėdis numatytas tik spalio 3 dieną“, – BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Prieš paskelbiant trijų savaičių pertrauką, buvo patenkintas kaltinamojo E. Masiulio prašymas leisti jam išvykti iš Lietuvos rugsėjo 20–23 dienomis, taip pat leista susipažinti su bylos medžiaga.

Šią bylą nagrinėja teisėjai N. Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.

Kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai buvo nepatenkinti teismo sprendimu bylos pradžioje apklausti ne liudytojus, o peržiūrėti slapta užfiksuotus vaizdo įrašus. Advokatai vienas po kito reiškė nušalinimus trijų teisėjų kolegijai.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas buvo numatęs įrašų peržiūrą, jie yra bylos įrodymų sudėtinė dalis. Pirmiausia teisėjai nusprendė peržiūrėti vaizdo įrašą, kur slapta apžiūrimas kaltinamojo Eligijaus Masiulio automobilis. Iš proceso dalyvių kalbos galima spręsti, kad automobilyje skaičiuojami galbūt kaip kyšis E. Masiuliui perduoti pinigai. Per kratą 2016 metų gegužę politiko namuose ir automobilyje buvo rasti 106 tūkst. eurų.

Prokuratūra mano, kad šie pinigai buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui buvo perduoti kaip kyšis grynais už galbūt koncernui naudingų sprendimų priėmimą

Teisėjų pasirinktą įrodymų tyrimų tvarką advokatai vadino „procesiniu triuku“, siekiu per žiniasklaidą formuoti visuomenės nuomonę. Advokatai siūlė spręsti ir dėl uždaro posėdžio, nes juose yra daug duomenų apie privatų gyvenimą, pavyzdžiui, apie E. Masiulio keliones.

„Sugalvoja naują tvarką, sukelia chaosą“, – sakė advokatas Saulius Juzukonis, pasipiktinęs, kad neapklausiami liudytojai, o pirmiausia siekiama peržiūrėti vaizdo įrašus.

Teisėjai yra skelbę, kad įrašus peržiūrėti pirmiausia nusprendė, nes po jų peržiūros gali kilti klausimų liudytojams. Liudytojus nuspręsta kviesti po įrašų peržiūros.

Papirkimu ir prekyba poveikiu kaltinamo koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius mano, kad teismas, negavęs duomenų apie kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, nusprendė posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašus. Juos slapta užfiksavo specialiosios tarnybos.

„Teoriškai jau dabar teismas žino verdiktą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teisėjas. Nepatikrinus pagrindo dėl garso ir vaizdo įrašų teisėtumo, rodo, kad teismas turi išankstinę nuostatą“, – sakė R. Kurlianskio advokatas G. Danėlius.

Nušalinimą kolegijai panašiais motyvais reiškia ir kito kaltinamojo, buvusio Seimo nario E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas.

Jis teigė, kad teisėjai riboja kaltinamųjų teisę į gynybą, jų elgesys leidžia abejoti objektyvumu.

„Reiškiu nušalinimą teisėjų kolegijai“, – sakė M. Bliuvas. Jam pritarė ir E. Masiulis.

Koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius taip pat pareiškė nušalinimą teisėjams.

„Esant tokiam politiniam spaudimui ir žiniasklaidos susidomėjimui, ar ši teisėjų kolegija sugebės išlikti objektyvi ir nešališka?“, – sakė L. Belevičius.

Jis priminė, kad teisėjų kolegija kai kuriems kaltinamiesiems neleido pasidaryti bylos kopijų, tačiau bylos medžiagą galbūt turėjo žurnalistai ir šią medžiagą skelbė. Apeliacinis teismas neseniai paskelbė, kad kaltinamasis Vytautas Gapšys gali daryti bylos kopijas.

Prokuroras Justas Laucius teigė, jog pareikšti nušalinimai, susiję su teismo pareiga išnagrinėti bylą, pasirinkti konkrečią įrodymų tvarką, turi būti atmesti.

Nušalinti teisėjus šioje byloje bandyta ir anksčiau, tačiau nušalinimai buvo atmesti.

Vilniaus apygardos teismas jau apklausė buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusius Seimo narius E. Masiulį ir Vytautą Gapšį, parodymus taip pat davė koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys advokatai.

Teismui parodymų dar nedavė buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis bei dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius. Jie norėjo duoti parodymus vėliau.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.

R. Kurlianskis ir E. Masiulis pasinaudojo teise neatsakyti į proceso dalyvių klausimus.

R. Kurlianskis kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Anot prokuratūros, galimus nusikaltimus jis vykdė nuo 2015 metų liepos iki 2016 metų gegužės 10 dienos.

Verslininkas kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui, eksliberalui Š. Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininko pavaduotojui V. Gapšiui.

Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime – svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo ir išbraukti iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui. Šiuos klausimus R. Kurlianskis kaltinamas bandęs veikti per E. Masiulį.

Verslininkas teisme pareiškė, kad 90 tūkst. eurų buvusiam liberalų lyderiui E. Masiuliui jis perdavė kaip paskolą, o ne kyšį.