#LietuvybėsKodas. Turim susigrąžinti pasitikėjimą politika
Eu­ro­par­la­men­ta­ras An­ta­nas Guo­ga, vie­nas iš ba­lan­džio 19 die­ną vyk­sian­čios „Lie­tu­vos ži­nių“ ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės fil­har­mo­ni­jos ren­gia­mos kon­fe­ren­ci­jos „Lie­tu­vy­bės ko­das“ rė­mė­jų, sa­ko, kad mes jau gy­ve­na­me lai­mės vals­ty­bė­je, ir da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, kur in­ves­tuo­ti.

Vien dialogo nepakanka

– Esate ir verslininkas, ir politikas, ir mecenatas. Kaip manote, ar vyksta valdžios ir verslo dialogas, kokią vietą jame turėtų užimti kultūra?

Antanas Guoga: „Verslas gali padėti valstybei keistis. Bet ir vėl – jis vienas to nepadarys, nes viskas bus nurašoma kaip „verslo interesai“.“

– Dialogo apraiškų šiandien galime matyti. Gerėja politinis klimatas. Investuotojų forumas diskutuoja su Vyriausybe dėl mokesčių politikos krypties, Finansų ministerija, Lietuvos bankas stengiasi gerinti verslo aplinką, lengvina sąlygas naujiems verslams steigti. Sakyti, kad dialogo nėra, būtų neteisinga, tačiau norisi didesnio efektyvumo, tempo ir progresyvumo. Dialogas nebūtinai reiškia, jog priimami tinkami sprendimai, keičiami įstatymai. Kartais daugiau diskutuojame, nei darome. Taigi vien dialogo nepakanka. Kultūra – mūsų identitetas, švietimas, sveikatos apsauga – tos sritys, kuriose pokyčių būtų daugiau, jei turėtume drąsos ir valios imtis tikrų reformų.

– Ar susikalbėjimas juda teigiama kryptimi, ar kiekvienas naujas politinis ciklas atneša vis uždaresnę valdžią?

– Kiekvienas politinis ciklas susijęs su naujomis galimybėmis ir idėjomis. Problema yra tai, kad pažadų politika turi baigtis, reikia pradėti veiksmo ir tikrų, pamatuojamų pokyčių politiką. Džiugu naujoje valdžioje matyti jaunų, progresyvių, potencialo turinčių politikų. Tikiu, jie imsis pokyčių ne tik kalbomis, bet ir darbais. Turim susigrąžinti žmonių pasitikėjimą politika ir politikais.

– Paulius Kunčinas „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad valstybei reikia nusistatyti kelis aiškius prioritetus ir kartu su verslu jų siekti, nesukrauti visko tik verslui ant pečių. Ką apie tai manote?

– Jei turėsime gerą aplinką verslui kurtis ir subalansuotą mokesčių sistemą, galime tapti tikra proveržio Lietuva. Tokių signalų laukia visi. Reikia, kad pasaulyje išsibarstę lietuviai pradėtų girdėti, jog jie laukiami. Verslas gali padėti valstybei keistis. Bet ir vėl – jis vienas to nepadarys, nes viskas bus nurašoma kaip „verslo interesai“. Mes matome gerų pavyzdžių. Kalbame apie pokyčius švietimo sistemoje. Pažiūrėkit, ką daro dr. Austėja Landsbergienė. Privati mokykla, kurioje, mano subjektyvia nuomone, yra idealios sąlygos vaikui lavintis. Tad imkime pavyzdį iš verslo ir perkelkime gerąją praktiką į valstybines mokyklas. Arba lengvinkime sąlygas, skatinkime, kad tokių mokyklų būtų kuo daugiau. Tai tik vienas sektinų dalykų.

Svarbu skatinti vietos verslą

– Šiandien populiarėja sąvoka „startuolis“, bet dažnai tokių įmonių pagrindinis tikslas – pritraukti kapitalą, o ne gauti pelno. Ar šis verslo modelis yra tvarus?

– „Startuolio“ sąvoka Lietuvoje šiek tiek iškreipta. Startuoliais turėtume vadinti įmones, kurių verslo modelis iki galo nepatikrintas, todėl reikia metų ar poros, kad įmonė išgrynintų kryptį ir savo verslo politiką: iš ko tiksliai uždirba, kaip apmokestina savo klientus, ką parduoda. Startuoliai gali tapti sėkmingomis įmonėmis arba nutraukti veiklą, jei verslo modelis nepasitvirtina. Visada skatinu protingai rizikuoti ir bandyti. Kalbant apie naujuosius verslo modelius, kyla daugiau problemų, bet čia investuotojai tikisi būtent pelno. Tačiau jis nebūtinai turi būti greitas. Reikia skaičiuoti, matyti pelną. Kita vertus, verslo tvarumą iš esmės lemia prekių ar paslaugų kokybė, o ne orientacija į pelną.

Antanas Guoga / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

– Lietuva deda daug pastangų, kad pritrauktų užsienio investicijų, kartais jas skatina lengvatomis. Ar taip nėra pamirštamas ir nuvertinamas vietos kapitalas?

– Reikia atkreipti dėmesį į vietos kapitalą, skatinti vietos verslą. Tam turi būti teikiamas prioritetas. Tačiau ir užsienio kampanijos turi savų pranašumų, jos skatina proveržį, didina šalies konkurencingumą. Kai kurie verslai be užsienio kapitalo Lietuvoje apskritai sunkiai startuotų, nes čia neturime arba turime per mažai patirties. Geri pavyzdžiai – „Western Union“, „Barclays“, kitos technologijų įmonės. Jos įsikūrė Lietuvoje lengvatinėmis sąlygomis ir įsteigė tūkstančius darbo vietų, o IT specialistų atlyginimus padidino iki Lietuvai rekordinių aukštumų, iki europinio lygio. Vienas užsienio prekybos centras savo darbuotojams irgi moka kur kas daugiau nei kiti. Jei tokių investicijų sulauktume gamybos pramonėje, visi gyventų geriau. Kita vertus, pavyzdžiui, mums nenaudinga, kad turime tiek Švedijos bankų, investuojame į jų rinkas, pensijas.

Lietuvoje – idealios sąlygos gyventi

– Turite investavimo patirties. Kur šiandien savo investicijas kreipiate jūs?

– Vienareikšmiškai – į aukštąsias technologijas. Dirbtinis intelektas, blockchain technologijos, robotika, internetinė prekyba – man įdomiausios sritys. Taip pat vis akcentuoju, kad reikia diversifikuoti savo investicijas. Dar atkreiptinas dėmesys į nekilnojamąjį turtą, nes įsigyti būstą turėtų būti pagrindinė gyvenimo investicija.

– Ką reikėtų daryti, kad po 50, po 100 metų Lietuva būtų laimės valstybė?

Pradžioje sutvarkyti socialinę politiką. Kad žmonės mūsų šalyje jaustųsi saugūs. Skatinti jaunas šeimas turėti vaikų ir padėti joms. Lietuvoje yra idealios sąlygos gyventi. Nuostabus oras, gamta, gana geras susisiekimas. Mes jau esame laimės valstybė. Tik turime pasirūpinti tais, kuriems sunkiau sekasi.