„Caritas“: keistis turi visa šeima
Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos „Ca­ri­tas“ šiuo me­tu be Vil­niu­je esan­čių vai­kų die­nos cen­trų (VDC),  yra įstei­gęs dar de­šimt jų ar­ki­vys­ku­pi­jai pri­klau­san­čio­se par­api­jo­se – Ei­šiš­kė­se, Ig­na­li­no­je, Kar­vy­je, Lent­va­ry­je, Šal­či­nin­kė­liuo­se, Šven­čio­nė­liuo­se, Šven­čio­niuo­se, Va­rė­no­je, Drus­ki­nin­kuo­se ir Vai­do­tuo­se.

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos or­ga­ni­za­ci­jos „Ca­ri­tas“ pa­gal­bos vai­kui ir jo šei­mai prog­ra­mos koor­di­na­to­rės Žyd­rū­nės Lio­bi­kai­tės tei­gi­mu, Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­ja nuo­la­tos glo­bo­ja par­api­jas, ste­bi jo­se vai­kų gy­ve­ni­mo są­ly­gas ir kaip jais rū­pi­na­ma­si. Taip nu­sta­to­ma, kur vai­kų die­nos cen­trų iš tie­sų rei­kia. Pa­sak jos, šie cen­trai ku­ria­mi pa­čios vie­tos bend­ruo­me­nės ir par­api­jie­čių ini­cia­ty­va.

„Pa­ra­pi­jų dar­buo­to­jus kvie­čia­me ste­bė­ti ap­lin­ką ir pa­ma­ty­ti, kam rei­kia pa­gal­bos, kaip ten gy­ve­na vai­kai, kaip jais rū­pi­na­ma­si to­je bend­ruo­me­nė­je. Yra ne­ma­žai par­api­jų, ku­rios at­si­lie­pia į kvie­ti­mą ir su­kū­rė VDC. Jei bend­ruo­me­nės na­riams trūks­ta ži­nių, kom­pe­ten­ci­jos, bet jie no­ri pa­dė­ti vai­kams, jos at­sto­vai krei­pia­si į mū­sų vys­ku­pi­ją pa­gal­bos, mes pa­de­da­me ra­šy­ti pro­jek­tus jų rė­mi­mo kon­kur­sams ir įkur­ti die­nos cen­trą“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo Ž. Lio­bi­kai­tė.

Nuo šių me­tų VDC pri­klau­so pa­čioms par­api­joms ir jos sa­va­ran­kiš­kai koor­di­nuo­ja jų veik­lą. Taip ug­do­mas di­des­nis bend­ruo­me­nės są­mo­nin­gu­mas, jau­tru­mas so­cia­li­nė­je at­skir­ty­je at­si­dū­ru­siems vai­kams ir šei­moms.

„Anks­čiau vi­si mū­sų glo­bo­ja­mi vai­kų die­nos cen­trai bu­vo Vil­niaus „Ca­ri­to“ da­lis, bet nuo šių me­tų de­šimt die­nos cen­trų pri­klau­so pa­čioms par­api­joms. Da­bar pa­čios par­api­jos ra­šo pro­jek­tus rė­mi­mo kon­kur­sams, tei­kia par­aiš­kas. Ži­no­ma, mes vi­sa­da esa­me gre­ta ir pa­de­da­me įvai­riais klau­si­mais“, – tei­gė Ž. Lio­bi­kai­tė.

Yra par­api­jų, ku­rios ne­jau­čia po­rei­kio tu­rė­ti VDC, tuo­met, anot Ž. Lio­bi­kai­tės, Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­ja sten­gia­si pa­stū­mė­ti to­kią ini­cia­ty­vą, ta­čiau su­pran­ta­ma, kad jei pa­ti bend­ruo­me­nė ne­no­rės pa­dė­ti vai­kams, ne­pa­vyks pa­siek­ti ir ge­rų VDC re­zul­ta­tų. Anot Vil­niaus „Ca­ri­to“ at­sto­vės, svar­biau­sia, kad par­api­jo­je bū­tų bent po­ra žmo­nių, ku­rie no­rė­tų pa­dė­ti vai­kams ir šei­moms, ta­da prie jų ini­cia­ty­vos grei­tai pri­si­jun­gia ir ki­ti bend­ruo­me­nės na­riai.

„Pa­gal­ba vai­kams tu­ri bū­tų bend­ruo­me­ni­nė. Svar­bu ne­ma­ny­ti, kad tik vals­ty­bė ar sa­vi­val­dy­bės tu­ri kaž­ką da­ry­ti, rei­kia pa­žiū­rė­ti į sa­ve ir su­pras­ti, ką ga­li pats dėl tų vai­kų pa­da­ry­ti. Nes pri­si­dė­ti ga­li­ma įvai­riais bū­dais, ne bū­ti­nai tik ma­te­ria­li­ne pa­gal­ba. Ne­bū­ti abe­jin­gu – jau yra pa­gal­ba“, – kal­bė­jo Ž. Lio­bi­kai­tė.

Pa­dė­ti vi­sai šeimai

„Ca­ri­to“ at­sto­vė ma­no, kad vai­kų die­nos cen­truo­se svar­bu už­ti­krin­ti mai­ti­ni­mą ar užim­tu­mą ne tik nu­skriaus­tam, so­cia­liai at­skir­tam vai­kui, bet ir pa­dė­ti vi­sai šei­mai, in­teg­ruo­ti ją į vi­suo­me­nę. O tai pa­da­ry­ti ga­li­ma tik bend­ra­dar­biau­jant įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms ir dir­bant su kiek­vie­na šei­ma at­ski­rai.

„VDC Lie­tu­vo­je trūks­ta ir ma­nau, tuo klau­si­mu yra la­bai svar­bus sa­vi­val­dy­bių ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų bend­ra­dar­bia­vi­mas. Nes ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms su­nku ne tik dėl fi­nan­sa­vi­mo, bet ir dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo su ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, pa­vyz­džiui, su vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bo­mis, po­li­ci­ja, po­lik­li­ni­ka, mo­kyk­la ir pan. Pa­pras­tai esant ti­krai su­nkioms prob­le­moms ne tik su vai­ku, bet ir vi­sa jo šei­ma, įsi­trauk­ti tu­ri vi­sos ins­ti­tu­ci­jos, ir kuo glau­des­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas, tuo efek­ty­ves­nę pa­gal­bą ga­li­me su­teik­ti tai so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mai. Ne­už­ten­ka vai­ką iš so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mos tik pa­kvies­ti į VDC, or­ga­ni­zuo­ti jo užim­tu­mą, mai­ti­ni­mą ir iš­leis­ti at­gal į tą su­nkią ap­lin­ką, ku­rio­je jis gy­ve­na. Keis­tis tu­ri vi­sa šei­ma“, – pa­sa­ko­jo Ž. Lio­bi­kai­tė.

Pa­sak jos, „Ca­ri­to“ vai­kų die­nos cen­truo­se or­ga­ni­zuo­ja­mos tė­vys­tės įgū­džių to­bu­li­ni­mo gru­pės, cen­trai ste­bi ir lan­ko šei­mas, ren­gia joms va­sa­ros sto­vyk­las, kad tė­vai ir vai­kai tu­rė­tų bend­ros pa­tir­ties, ku­rią įgi­ję, grį­žę na­mo ga­lė­tų ban­dy­ti gy­ven­ti ki­taip.

Dir­ba iš idėjos

Vi­siems vai­kų die­nos cen­trams su­nkiau­sia iš­si­lai­ky­ti sau­sio, va­sa­rio ir ko­vo mė­ne­siais, kai jie lau­kia So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ren­gia­mo die­nos cen­trų pro­jek­tų rė­mi­mo kon­kur­so pa­tvir­ti­ni­mo. Pa­sak Ž. Lio­bi­kai­tės, ne­vy­riau­sy­bi­niams VDC fi­nan­sa­vi­mas nuo­lat yra iš­šū­kis, bet daug svar­biau žmo­nių jau­tru­mas so­cia­li­nėms prob­le­moms ir no­ras pa­dė­ti ša­lia esan­čiam. Jei ne nuo­šir­džiai at­si­da­vę žmo­nės, dau­gy­bė sa­va­no­rių, var­gu ar cen­trai ga­lė­tų ga­ran­tuo­ti ne­nu­trūks­ta­mą pa­gal­bą vai­kams vi­sus me­tus.

„Jei­gu vai­kų die­nos cen­trą lan­ko 30 vai­kų, tai ja­me dir­ba tik 2 dar­buo­to­jai, bet ta­da tu­ri­me 12 sa­va­no­rių, ku­rie už­sii­ma su vai­kais. Sa­va­no­riai la­bai pri­si­de­da prie mū­sų veik­los, jų pa­gal­ba la­bai rei­ka­lin­ga, taip su­tau­po­me fi­nan­si­nių re­sur­sų ir įtrau­kia­me į veik­lą vie­tos žmo­nes, au­ga bend­ruo­me­niš­ku­mas. Daž­nai mū­sų dar­buo­to­jai dir­ba už ti­krai skur­dų at­ly­gi­ni­mą, tu­ri­me daug dar­buo­to­jų, ku­rie dir­ba la­biau iš idė­jos, o ne dėl at­ly­gio, nes ma­to pra­smę. Per tą lai­ką, kol lau­kė­me pro­jek­tų rė­mi­mo pa­tvir­ti­ni­mo, die­nos cen­truo­se kai kur žmo­nės dir­bo be at­ly­gio ar­ba tik treč­da­lis jų dar­bo bu­vo ap­mo­ka­ma, o du treč­da­lius dar­bo žmo­nės at­li­ko ne­mo­ka­mai“, – pa­sa­ko­jo Ž. Lio­bi­kai­tė.

Vil­niaus „Ca­ri­to“ at­sto­vė džiau­gia­si, kad vis daž­niau at­si­ran­da ne tik pa­vie­nių žmo­nių, bet ir įmo­nių, ku­rios pri­si­de­da ne tik ma­te­ria­li­ne pa­gal­ba, bet ir sa­vo bu­vi­mu drau­ge, par­ody­ta at­jau­ta.

„Lie­tu­vo­je vis dau­giau įmo­nių no­ri pri­si­dė­ti prie to­kios veik­los, ir ne tik ma­te­ria­liai. Pa­vyz­džiui, vie­nos ne­kil­no­ja­mo tur­to agen­tū­ros Vil­niu­je dar­buo­to­jai ke­lis kar­tus per me­tus vie­ną pa­si­rink­tą die­ną lan­ko vai­kų die­nos cen­trą ku­ria­me nors re­gio­ne ir ten su vai­kais pra­lei­džia vi­są die­ną. Dar­buo­to­jai at­ve­ža vai­kams do­va­nų ar ug­dy­mo prie­mo­nių, nu­per­ka ma­ši­ną mal­kų die­nos cen­tro šil­dy­mui, vai­kams – tos die­nos pie­tus ir pan. Taip pat jie pa­tys ve­ža vai­kus į eks­kur­si­jas į Vil­nių. To­kios gra­žios, ke­lis kar­tus į me­tus ren­gia­mos ini­cia­ty­vos ga­ran­tuo­ja nuo­la­ti­nį vai­kų die­nos cen­trų gy­va­vi­mą“ , – džiau­gė­si Ž. Lio­bi­kai­tė.

Skir­ta dau­giau vals­ty­bės lėšų

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad vai­kų die­nos cen­trų veik­la fi­nan­suo­ja­ma nuo 2002 me­tų. Nuo 2013 me­tų įgy­ven­di­na­ma Vai­ko ge­ro­vės 2013–2018 me­tų prog­ra­ma, ku­ria sie­kia­ma plės­ti vai­kų die­nos cen­trus sa­vi­val­dy­bė­se, tei­kiant ne­sta­cio­na­rias die­nos so­cia­li­nės prie­žiū­ros pa­slau­gas vai­kams ir šei­moms, kiek­vie­nais me­tais skel­bia­mas Vai­kų die­nos cen­trų pro­jek­tų rė­mi­mo kon­kur­sas.

2016 me­tais kon­kur­so bū­du vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis fi­nan­suo­ta 250 vai­kų die­nos cen­trų pro­jek­tų. Jiems skir­ta be­veik 3,2 mln. eu­rų – tai 0,5 mln. eu­rų dau­giau nei per­nai. Šios va­sa­ros veik­loms vai­kų die­nos cen­trai pla­nuo­ja skir­ti 205 235 eu­rus.