„Alstom“ kyšininkavimo byloje – buvę „Lietuvos energijos“ ir Lietuvos elektrinės vadovai
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT), bend­ra­dar­biau­da­ma su Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės tei­sė­sau­ga, at­lie­ka iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl stam­baus mas­to ky­ši­nin­ka­vi­mo ir pa­pir­ki­mo. STT at­sto­vė Re­na­ta Sau­ly­tė BNS pa­tvir­ti­no, kad ty­ri­mas su­si­jęs su Pra­ncū­zi­jos in­ži­ne­ri­jos gru­pės „Als­tom“ įgy­ven­din­tais pro­jek­tais – gru­pė Lie­tu­vos elek­tri­nė­je už 200 mln. eu­rų įren­gė sie­ros va­ly­mo įren­gi­nius ir už 43 mln. eu­rų re­kons­tra­vo Kau­no hid­roe­lek­tri­nę.

STT tre­čia­die­nį at­li­ko apk­lau­sas ir kra­tas bu­vu­sio „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vo Ry­man­to Juo­zai­čio ir bu­vu­sio Lie­tu­vos elek­tri­nės va­do­vo Pra­no No­rei­kos na­muo­se.

Tei­sė­sau­gi­nin­kai BNS nei pa­tvir­ti­no, nei pa­nei­gė, kad jiems par­eikš­ti įta­ri­mai, ta­čiau nie­kas ne­su­lai­ky­tas. R.Juo­zai­tis BNS ne­ko­men­ta­vo, ar jam par­eikš­ti įta­ria­mai, su 89-erių P.No­rei­ka, ku­ris Lie­tu­vos elek­tri­nei va­do­va­vo 48 me­tus iki 2010 me­tų lie­pos, BNS su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko.

Įta­ria ky­ši­nin­ka­vi­mą Lie­tu­vos elek­tri­nės ir Kau­no HES re­kons­truk­ci­jos projektuose

Anot STT, įta­ria­ma, kad nuo 2004 iki 2009 me­tų tuo­me­ti­nėms įmo­nėms Lie­tu­vos elek­tri­nė ir „Lie­tu­vos ener­gi­ja“, įgy­ven­di­nant tarp­tau­ti­nius di­de­lės ver­tės vie­šuo­sius pir­ki­mus, ga­lė­jo bū­ti vyk­do­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos – stam­baus mas­to ky­ši­nin­ka­vi­mas ir pa­pir­ki­mas, sie­kiant pa­veik­ti vie­šų­jų pir­ki­mų re­zul­ta­tus ir įsi­gy­tų pa­slau­gų bei vyk­dy­tų dar­bų ne­truk­do­mą tęs­ti­nu­mą.

Gru­pei „Als­tom“ Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je prieš ke­le­tą me­tų pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl ko­rup­ci­jos Lie­tu­vo­je. 2014 me­tais „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­ba“ (bu­vu­si Lie­tu­vos elek­tri­nė) pra­ne­šė, kad JK ins­ti­tu­ci­jos 2013 me­tais pra­šė in­for­ma­ci­jos, su­si­ju­sios su 2005 me­tais jo­je pra­dė­tais pro­jek­tais, ku­riuo­se kaip ran­go­vai da­ly­va­vo „Als­tom“ kom­pa­ni­jos. Įmo­nė 2013 me­tų ge­gu­žę bend­ra­dar­bia­vo su STT, jai vyk­dant JK tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mą.

2014 me­tų gruo­dį „Als­tom“ gru­pės elek­tros in­ži­ne­ri­jos bend­ro­vė „Als­tom Po­wer“ ir du jos dar­buo­to­jai Ni­cho­la­sas Rey­nold­sas ir Jo­ha­ne­sas Vil­lius Vens­kus, ku­ris įmo­nė­je tuo­met jau ne­dir­bo, ap­kal­tin­ti dėl aš­tuo­ne­rius me­tus tru­ku­sio ky­ši­nin­ka­vi­mo. Kal­ti­ni­mai su­si­ję su „Als­tom Po­wer“ su­tar­ti­mis su Lie­tu­vos bend­ro­vė­mis „Vil­me­tro­na“ ir Lie­tu­vos elek­tri­nė, ku­ri da­bar yra pri­jung­ta prie ener­ge­ti­kos hol­din­go „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ įmo­nės „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­ba“.

Lon­do­no teis­mo duo­me­ni­mis, kal­ti­ni­mai ky­ši­nin­ka­vi­mu su­si­ję su „Als­tom“ Lie­tu­vos elek­tri­nė­je Elek­trė­nuo­se įgy­ven­din­tu pro­jek­tu.

„Als­tom Po­wer“ pri­klau­san­ti Šve­di­jos bend­ro­vė „Als­tom Po­wer Swe­den“ Lie­tu­vos elek­tri­nė­je įgy­ven­di­no maž­daug 200 mln. eu­rų sie­ros ša­li­ni­mo įren­gi­nių sta­ty­bos pro­jek­tą – 2008 me­tų bir­že­lį Lie­tu­vos elek­tri­nės 7-aja­me blo­ke ji įren­gė sie­ros ša­li­ni­mo įren­gi­nius. „Als­tom Po­wer Swe­den“ bu­vo vie­nin­te­lė šio kon­kur­so da­ly­vė.

Be to, „Als­tom Po­wer Swe­den“ 2005 me­tų lie­pą su tuo­me­ti­ne „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ pa­si­ra­šė 42,7 mln. eu­rų ver­tės Kau­no hid­roe­lek­tri­nės re­kons­tra­vi­mo su­tar­tį. Šia­me kon­kur­se taip pat da­ly­va­vo įmo­nių „I­re­mas“ bei Vo­kie­ti­jos „VA Tech Es­cher Wyss“ ir „VA Tech Hyd­ro“, ta­čiau jos ne­ati­ti­ko kon­kur­so są­ly­gų. Šve­di­jos ABB ne­bu­vo pa­kvies­ta pa­teik­ti pa­siū­ly­mo, nes ne­ati­ti­ko nu­sta­ty­tų kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­la­vi­mų, o Vo­kie­ti­jos „Sie­mens Po­wer Ge­ne­ra­tion“ pa­siū­ly­mo ne­pa­tei­kė sa­vo ini­cia­ty­va.

Pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus se­na­tis mi­nė­tuo­se nu­si­kal­ti­muo­se yra 10 me­tų nuo pa­sku­ti­nio nu­si­kal­ti­mo.

R.Juo­zai­tis kal­ti­na P.Jur­gu­tį šmeižtu

R.Juo­zai­tis BNS tei­gė, kad šio­je is­to­ri­jo­je kal­tas „Als­tom“ gru­pės gin­čas su su­bran­go­ve – jau ban­kru­ta­vu­sia prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mo vers­li­nin­ko Pra­nciš­kaus Jur­gu­čio bend­ro­ve „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“.

„Pran­ciš­kus Jur­gu­tis, ži­no­mas žmo­gus, ku­ris re­ke­tuo­ja pu­sę Lie­tu­vos“, – BNS tei­gė R.Juo­zai­tis.

„Lie­tu­vos elek­tri­nė ga­lė­tų pa­ti ko­men­tuo­ti, nes ne aš va­do­vas bu­vau ir ne­da­ly­va­vau ši­tam pro­ce­se (Lie­tu­vos elek­tri­nės mo­der­ni­za­vi­mo – BNS). Dėl Kau­no HES bu­vo pa­sau­li­nis at­vi­ras kon­kur­sas, kur jie („ Als­tom“ – BNS) lai­mė­jo ir dir­bo. O ten da­bar yra gin­čas tarp jų ir su­bran­go­vų“, – BNS sa­kė R.Juo­zai­tis, pa­klaus­tas, kaip „Als­tom“ at­ėjo į Lie­tu­vą.

Anot jo, „Als­tom“ lai­mė­jo, nes pa­tei­kė ge­riau­sią pa­siū­ly­mą, ta­čiau iš­sa­miau ne­ko­men­ta­vo. Kon­kur­sui, pa­sak R.Juo­zai­čio, pre­ten­zi­jų ne­tu­rė­jo nei Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba, nei val­džia.

R,.Juo­zai­tis ti­ki­no ko­vo­jęs, kad „Als­tom“ su­bran­go­ve pa­si­sam­dy­tų „Lie­tu­vos ener­gi­jai“ pri­klau­siu­sią įmo­nę „Kau­no ener­ge­ti­kos re­mon­tas“, ku­ri ga­vo tik ne­di­de­lę už­sa­ky­mo da­lį.

Su P.Jur­gu­čiu BNS kol kas ne­pa­vy­ko su­si­siek­ti.

Ne kar­tą teis­to P.Jur­gu­čio vers­las bankrutavo

2013-ai­siais už ky­šio da­vi­mą nu­teis­tam P. Jur­gu­čiui per­nai gruo­dį teis­mas sky­rė lyg­ti­nį pa­lei­di­mą. Per ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus jis bu­vo tei­sia­mas ir ki­to­se by­lo­se, ra­šė „Va­ka­rų eksp­re­sas“. Ban­kro­to by­los yra iš­kel­tos dau­ge­liui P.Jur­gu­čio įmo­nių, įskai­tant „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ką“, sta­ty­bos bend­ro­vę „Lo­kys“. P.Jur­gu­tis bu­vo kal­ti­na­mas iš­švais­tęs jam pa­ti­kė­tą įmo­nių tur­tą.

„Als­tom Po­wer Swe­den“ su­bran­go­vė Lie­tu­vos elek­tri­nės mo­der­ni­za­vi­mo pro­jek­te bu­vo ki­ta P.Jur­gu­čio bend­ro­vė „Kruo­nio hid­roa­ku­mu­lia­ci­nės elek­tri­nės (HAE) sta­ty­ba“.

„Su šve­dais vi­są lai­ką bu­vo su­nku dirb­ti. Par­en­kant su­bran­go­vus, tar­si ir va­do­va­vo toks Joh­nas Vens­kus. Bet kai rei­kė­da­vo pri­im­ti spren­di­mus, jis nu­si­ša­lin­da­vo ir bū­da­vo nu­ro­do­mas V.Ka­ra­liū­nas („Als­tom Po­wer Lie­tu­vos“ di­rek­to­rius Vik­to­ras Ka­ra­liū­nas – BNS). Kom­pa­ni­jos „Als­tom Po­wer Swe­den“ at­sto­vų Šve­di­jo­je ne kar­tą klau­sė­me, kas yra jų ti­kra­sis at­sto­vas Lie­tu­vo­je, bet at­sa­ky­mų taip ir ne­iš­gir­do­me“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ yra sa­kęs P. Jur­gu­tis.

„Kruo­nio HAE sta­ty­ba“, ku­riai „Als­tom“ vė­la­vo mo­kė­ti už dar­bus, tei­gė pa­ty­ru­si daug nuo­sto­lių ir krei­pė­si į Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jas, rei­ka­la­vo, kad bū­tų su­da­ry­ta vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja, ku­ri iš­tir­tų pa­dė­tį. Vė­liau pa­čios P.Jur­gu­čio įmo­nės pa­tal­po­se bu­vo at­lik­tos kra­tos, įta­riant P.Jur­gu­tį suo­rga­ni­za­vus Lie­tu­vos elek­tri­nės vyk­dy­tos sta­ty­bos žur­na­lų va­gys­tę.

Va­do­vau­da­mas vals­ty­bės įmo­nei, R. Juo­zai­tis su­kau­pė ne­ma­žai turto

Pra­mo­nės ši­lu­mi­nės ener­ge­ti­kos in­ži­nie­riaus iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis 63-ejų R.Juo­zai­tis daug me­tų dir­bo ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je. 1977 me­tais jis pra­dė­jo dirb­ti Kau­no ši­lu­mi­niuo­se tink­luo­se, o jiems ta­pus „Kau­no ener­gi­ja“, 1997 me­tais bu­vo pa­skir­tas įmo­nės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju, o nuo 2000-ųjų va­do­va­vo bend­ro­vei.

Tuo­me­ti­nei „Lie­tu­vos ener­gi­jai“ jis va­do­va­vo nuo 2002 iki 2008-ųjų ge­gu­žės, kai kar­tu su „Vil­niaus pre­ky­bos“ gru­pės įmo­ne „NDX ener­gi­ja“ ta­po Vi­sa­gi­no AE pro­jek­tą tu­rė­ju­sios įgy­ven­din­ti „Leo LT“ val­dy­bos pir­mi­nin­ku.

2008 me­tų spa­lį R.Juo­zai­tis ne­va dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių pa­si­trau­kė iš „Leo LT“ va­do­vo par­ei­gų. Tuo me­tu ne­ofi­cia­liai kal­bė­ta, kad jis ga­lė­jo trauk­tis dėl ke­lių prie­žas­čių: so­cial­de­mo­kra­tų, ku­rių žmo­gu­mi lai­ky­tas R.Juo­zai­tis, ne­va ga­li ne­be­lik­ti nau­jo­je val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je, ne­su­ge­bė­ji­mas su­stab­dy­ti Sei­mo na­rių krei­pi­mo­si į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą dėl „Leo LT“ kons­ti­tu­cin­gu­mo, be to, ski­riant R.Juo­zai­tį bu­vo kal­ba­ma, kad jis dirbs lai­ki­nai, kol bus įkur­ta nau­jos at­omi­nės elek­tri­nės val­dy­mo bend­ro­vė.

2007 me­tais pa­aiš­kė­jo, kad R.Juo­zai­čio žmo­nos ir duk­ters val­do­ma bend­ro­vė „RNI Pro­per­ty“ su­pir­ki­nė­jo že­mę prie Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės. R.Juo­zai­tis tuo­met ti­ki­no ne­ga­lįs ži­no­ti, kur bei ką per­ka jo duk­ters ir žmo­nos val­do­ma bend­ro­vė, nes tai yra jų vers­las.

R.Juo­zai­tis 2012 me­tais bu­vo įtrauk­tas į tur­tin­giau­sių lie­tu­vių są­ra­šą – tuo­met jo tur­tas įver­tin­tas 53,6 mln. eu­rų. Da­bar jam pri­klau­so in­ves­ti­ci­jų į ener­ge­ti­kos pro­jek­tus bend­ro­vė ENG.

„Als­tom“ už ky­šius JAV yra ga­vu­si mil­ži­niš­ką baudą

Pra­ncū­zi­jos „Als­tom“ yra vie­na prieš­ta­rin­gos re­pu­ta­ci­jos Ru­si­jos kon­cer­no „Trans­mash­hol­ding“ ak­ci­nin­kių, įmo­nė taip pat sie­ja­ma su Ru­si­jai pla­nuo­tų par­duo­ti dvie­jų ka­ri­nių lai­vų „Mis­tral“ sta­ty­ba.

2015 me­tų lap­kri­tį JAV fe­de­ra­li­nis teis­mas „Als­tom“ už ky­ši­nin­ka­vi­mą nu­bau­dė 772 mln. JAV do­le­rių (726,8 mln. eu­rų) bau­da. Tai di­džiau­sia bau­da, ku­ri JAV skir­ta už­sie­nio ky­ši­nin­ka­vi­mo by­lo­je.

„Als­tom“ pri­pa­ži­no kal­tę nu­sta­čius, kad ji per de­šimt­me­tį su­mo­kė­jo dau­giau nei 75 mln. JAV do­le­rių ky­šių, kad lai­mė­tų 4 mlrd. eu­rų ver­tės kon­kur­sų Egip­te, In­do­ne­zi­jo­je, Sau­do Ara­bi­jo­je, Tai­va­ne. Iš jų įmo­nė už­dir­bo apie 300 mln. JAV do­le­rių pel­no.