„Agrokoncernas“ prašo prezidentės ir premjero įvertinti Lino Linkevičiaus veiksmus
„Vals­tie­čių“ ly­de­riui Ra­mū­nui Kar­baus­kiui pri­klau­san­tis „Ag­ro­kon­cer­nas“ pra­šo pre­zi­den­tės ir prem­je­ro įver­tin­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Li­no Lin­ke­vi­čiaus veiks­mus, kai šis ini­ci­ja­vo krei­pi­mą­si į pro­ku­ro­rus dėl ga­li­mų kon­cer­no ry­šių su Ru­si­jos oli­gar­chu Ar­ka­di­ju­mi Ro­ten­ber­gu.

Koncerno teigimu, tokie Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo sprendimai yra politizuoti ir kenkiantys įmonės reputacijai.

„Agrokoncernas“, nesulaukęs paaiškinimų dėl Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus poelgio įmonės atžvilgiu, nepraranda vilties sužinoti pagrindinių šalies institucijų poziciją, ar valstybės pareigūnas turi teisę selektyviai išskirti vieną privačią bendrovę ir dėl tos bendrovės kreiptis į teisėsaugos instituciją bei šią informaciją skelbti viešai, kai yra žinoma, kad analogiška veikla užsiima ir kitos bendrovės“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame koncerno vadovo Edgaro Šakio pranešime.

„Agrokoncernas“ iš tarpininko Dubajuje perka Rusijos bendrovės „Minudobreniya“ trąšas. Daugiau kaip 80 proc. šios įmonės akcijų priklauso A. Rotenbergui – jam dėl artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nuo 2014 metų taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau pačios „Minudobreniya“ įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąraše nėra.

LRT Tyrimų skyrius yra gavęs Europos Komisijos išaiškinimą, kad automatiškai sankcijos taikomos ir toms bendrovėms, kuriose daugiau kaip pusė akcijų priklauso asmenims iš „juodojo sąrašo“. Anot LRT kalbintų teisininkų, tai reiškia, kad sankcijos gali būti taikomos ir „Minudobreniya“.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius anksčiau BNS sakė, kad į prokurorus kreiptasi, kad būtų atliktas tyrimas ir išaiškinta, ar pažeidžiamos ES ekonominės ir kitokios sankcijos tada, kai Lietuvos įmonė bendradarbiauja su Rusijos bendrove, kuri į tokį sąrašą nepatenka, tačiau jos savininkui tokios sankcijos taikomos.

„Agrokoncernas“ teigia, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos rinkoje veikia bent kelios dešimtys bendrovių, kurios pirko minimoje gamykloje pagamintas trąšas, taip pat sako, kad jokia valstybės institucija į bendrovę nesikreipė su prašymu pateikti kokius nors duomenis ar paaiškinimus.

Be to, koncerno vadovas sako pasigedęs teisinių motyvų, kuriais grindžiamas URM kreipimasis į Generalinę prokuratūrą.

„Tokie Užsienio reikalų ministro pareiškimai stebina ir patvirtina „Agrokoncerno“ nuogąstavimus, kad politikai, naudodamiesi valstybės institucijoms suteiktais įgalinimais, sąmoningai kenkia „Agrokoncerno“ reputacijai ir veiklai“, – rašoma įmonės pranešime.

URM yra rekomendavusi Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo verslo ryšių palaikymo su įmonėmis, kurių savininkai yra „juoduosiuose sąrašuose“.