Žaidybinės skulptūros moko atpažinti jausmus
Ame­ri­kie­čių me­ni­nin­kas Nat­ha­nas Sa­waya ku­ria skulp­tū­ras iš vai­kiš­ko kons­truk­to­riaus ka­la­dė­lių „Le­go“. Skulp­to­rius yra su­kau­pęs mil­ži­niš­ką spal­vin­gų de­ta­lių ko­lek­ci­ją – net 7 mln.

Nathanui, priešingai nei vaikams, „Lego“ kaladėlė ne žaislas, o atspirties taškas, mažiausia vaizdo elemento dalis – pikselis. Iš kurių jis, panašiai kaip kino kūrėjai broliai Wachowskiai, filme „Matrica“ („The Matrix“, 1999) kuria dirbtinę realybę.

Spalvingos geometrinės figūros vaizduoja žmones, – visi herojai išgyvena visai nežaislinius jausmus. Juos užvaldžiusi spalvų energija, galima sakyti, veržiasi per kraštus. Viena skulptūrų, regis, tuoj išsiplėš širdį iš krūtinės, kita gi „Lego“ kaladėlių žmogysta bando galva pramušti „akmeninę“ sieną. Pateikta tikrovė atrodo gan įtikinamai.

Žaislinis menas

Niujorke gyvenantis ir kuriantis keturiasdešimt penkerių N. Sawaya sugebėjo žaislą paversti meninės išraiškos priemone, per ją perteikti savo išgyvenimus, jausmus. Menininko konstruojamos figūros proporcija – sulig žmogaus ūgiu. Kūrėjas amerikiečių interneto portalui „Thrillist“ sakė, kad toks priėjimas prie realybės primena vaikų ugdymosi procesą – kai vaikas per žaidimą susipažįsta su pasauliu. Išeitų, kad autorius žaidybine forma bando padėti suprasti aplinką ir joje vykstančius procesus, moko išgyventi emocijas. Atlikdamas psichoterapeuto vaidmenį leidžia žiūrovui įsigilinti į save, aktualizuoti savo asmenines problemas.

N. Sawaya gimė Vašingtono valstijos Kolvilio miestelyje. Neįprasto požiūrio į pasaulį berniuko vaikystė prabėgo Oregono valstijos Veneta miestelyje. Kiekviena diena buvo kupina vis kitokių užsiėmimų, veiklų ir pramogų. Nathanas piešė animacinius filmukus, rašė įvairias istorijas, demonstruodavo fokusus, ir be abejo, – dievino „Lego“.

Tačiau jis niekada nemanė būsiąs menininku. Niujorko universitete baigė teisę, po studijų dirbo advokatų kontoroje „Winston & Strawn“ įsikūrusioje Holivude. Sėkmingą teisininko karjerą nutraukė 2001-aisiais. Ryžtingai apsisprendė – iš žaislinių kaladėlių kurs skulptūras. Savo pirmąją parodą surengė jau 2004-aisiais, ir iškart sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Užklupusi sėkmė jam leido judėti pirmyn, gausiau papildyti savo kaladėlių kolekciją. Kūrybinis procesas autoriui kaskart primena vaikystę, kiekvienos naujos skulptūros gimimas – žaidimą.

Į vaikiškas kaladėles sudėjęs pamąstymus apie save, žmones, santykius ir pasaulį N. Sawaya sukūrė naują meninę kalbą, suprantamą ir vaikams, ir suaugusiems.

Vidinės transformacijos

„Viena skulptūrų, regis, tuoj išsiplėš širdį iš krūtinės, kita gi „Lego“ kaladėlių žmogysta bando galva pramušti „akmeninę“ sieną.“

Šiandien skulptorius daug keliauja, yra prekės ženklo „Lego“ ambasadorius. Po pasaulį keliaujanti paroda „The art of the brick“ – ne vieną įkvepė didesniam kūrybingumui.

Eksponuojami darbai sukurti iš vaikiško konstruktoriaus detalių. Tačiau gebėjimas paprasčiausias kaladėles kiekvieną kartą transformuoti į kažką naujo, stengimasis suteikti prasmę, – leidžia autoriaus darbus pavadinti meno kūriniais.

Meno kritikai Nathaną pavadino siurrealizmo šalininku. Jo kūryboje įžvelgė siurrealizmui būdingą prasmės apvertimą, – kai suvokėjo sąmonėje paprastas objektas paverčiamas įtaigiu ir netgi savitai patraukliu.

Siurrealizmo šalininkai siekia išlaisvinti žmonių protuose glūdinčią netramdomą kūrybinę potenciją. Galima sakyti, jog ir N. Sawaya žaidžia šį gan rizikingą žaidimą, siekdamas atrakinti pasąmonę ir perteikti jos simbolius meno kūriniuose.

Anot jų, norint suprasti kas yra N. Sawaya – reiktų įsivaizduoti žymaus amerikiečių architekto, įtakojusio moderniosios architektūros raidą Franko Lloydo Wrighto ir vaizduojamojo meno kūrėjo Ray Harryhauseno arba Prancūzijos skulptoriaus Auguste Rodino ir kompiuterinių žaidimų dizainerio Shigeru Miyamoto derinį. Toks įsivaizdavimas esą padėtų geriau įsižiūrėti į N. Sawaya konstruojamą meną.

Visgi kaip pagrindinę savo užduotį N. Sawaya įvardija „Art Revolution Foundation“ fondo veiklos vystymą. Fondas veikia nuo 2014-ųjų, jo tikslas – meną paversti prioritetu (ypač vaikams, dar tik bepradedantiems pažinti pasaulį).