Vilniaus knygų mugė: sapnai prie lentynų ir ateities vizijos
Šian­dien, va­sa­rio 21-ąją, pra­si­de­da ju­bi­lie­ji­nė – dvi­de­šim­to­ji – Vil­niaus kny­gų mu­gė „Po dvi­de­šim­ties me­tų“. Ji į Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­trą „Li­tex­po“ su­rinks mū­sų mėgs­ta­mus au­to­rius, skai­ty­to­jus ir ki­tus kny­gų sap­nuo­to­jus.

Mugė šiemet pasitiks lankytojus itin plačia kultūrine programa, atvers naujų erdvių, pakvies į susitikimus su lietuvių ir užsienio autoriais, pasiūlys naujo formato renginių ir pateiks nemažai gimtadienio staigmenų. Užsukusiųjų į „Litexpo“ laukia 516 renginių, 18 erdvių ir 3 tiesioginės transliacijos.

Kaita yra išlikimo sąlyga

Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovo Gyčio Vaškelio, mugė augo, keitėsi ir keisis, nes ši kaita – jos išlikimo sąlyga. Vienas šiųmečio renginio kaitos simptomų – trumpų literatūros dvikovų turnyras „Šortai“. Jis „Forumo“ erdvėje vyks tris dienas.

„Literatūros dvikovos patrauklios tuo, kad niekas nežūva. Per 15 min. autorius ir jo kritikas turi maksimaliai atskleisti knygos unikalumą“, – aiškino G. Vaškelis. Jo teigimu, pirmaisiais metais būtų buvę sunku net susapnuoti, kad kiek „Litexpo“ salių statys, tiek mugė jų ir užims. „Reikia dar vienos, tačiau nesiskundžiame, pasispaudę telpame. Šeštadieninė spūstis jau irgi yra mugės tradicija“, – kalbėjo vienas renginio organizatorių.

Emigrantai dar skaito, tačiau jų vaikai tikrai neskaitys lietuviškai. Todėl labai svarbu versti lietuvių literatūrą į kitas kalbas.

Mugė tapo ne tik kultūros ar rinkodaros, bet ir valstybiniu reiškiniu. Čia susirenka visa šalies valdžia, ambasadų atstovai, kultūros atašė, iš užsienio grįžta tautiečiai – rašytojai, vertėjai. Talino ir Rygos mugės nevirto masiniu reiškiniu. „Matyt, katalikiška lietuviška atlaidų tradicija kiek kitokia nei pragmatiškuose protestantiškuose kaimynų kraštuose“, – svarstė G. Vaškelis.

Anot jo, reikia pripažinti, kad ne kinas Lietuvoje yra pagrindinis menas, o literatūra. „Mūsų kalba – valstybės pamatas. Jeigu tai pamiršime, šiame atvirame pasaulyje visokios audros gali mus nupūsti, – baugino leidėjas ir tokią liūdną gaidą mėgino permušti optimistiškai klausdamas: – Gal šiemet „padarom“ 70 tūkst. lankytojų?!“

Dar ilgesnis penktadienis

Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė feisbuke sakė randanti žodžius „tradicija“ ir „atradimai“, kuriais dažniausiai apibūdinama Vilniaus knygų mugė. Ji atkreipė dėmesį į Diskusijų klubo renginius, per kuriuos bus kalbama apie „žemininkų“ kartos poetus, Mariaus Ivaškevičiaus „Žalius“, knygos ateitį ir mirtį, Europos tapatybę, dvigubą pilietybę, taip pat laikinąją sostinę, kuri daugiau nenori tokia būti.

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė priminė, kad Vilniaus knygų mugėje lankysis latvių rašytoja Nora Ikstena, Europos Sąjungos premijos laureatas Janis Jonevas, lenkas Tadeuszas Buinickis, estas Reinas Raudas, vokietis Felixas Ackermannas, prancūzas Francois Henri Deserable, olandas Hermanas Kochas, vokietis Hansas Ulrichas Treichelis, slovėnas Goranas Vojnovicius, norvegas Roy Jacobsenas.

„Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė pažadėjo ilgesnį nei įprasta penktadienį: vasario 22 dieną nuo 21 iki 23 val. vyks jubiliejui skirtas renginys „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžio klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“. Vėliau mugės autobusas ir naktiniai miesto autobusai visus sapnuojančiuosius išvežios po namus.

„516 renginių, 18 erdvių ir 3 tiesioginės transliacijos – tai vos keli skaičiai, apibūdinantys šių metų Vilniaus knygų mugę. Jos programa atskleidžia aktualiausius visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo klausimus, pristato naujausias knygas ir leidžia pamatyti, kaip keičiamės, apie ką kalbame ir kuo domimės būtent šiandien“, – apibendrino M. Gembickienė.

Knygų mugėje leidyklos pateiks naujausias knygas. / "Lietuvos žinių" archyvo (Romo Jurgaičio) nuotrauka

Lolitos pranašystės

Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė prisiminė kadaise knygoms skelbtas, tačiau nepasitvirtinusias prognozes. Esą jų niekas neskaitys, popierinė knyga, kaip ir mažų kalbų literatūra, mirs.

„Mugės vidinį turinį geriausiai atskleidžia vieno prancūzų rašytojo citata: „Žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieni skaito, o kiti klauso tų, kurie skaito.“ Knygų mugė įrodė, kad reikia skaityti. Šiandien susiduriame su demografiniais iššūkiais, žmonės išvažiuoja. Emigrantai dar skaito, tačiau jų vaikai tikrai neskaitys lietuviškai. Todėl labai svarbu versti lietuvių literatūrą į kitas kalbas“, – pabrėžė L. Varanavičienė.

Būsimiems mugės rengėjams siūlyta pamąstyti apie mecenatystę, nes pasikviesti solidų autorių dabar kainuoja net 18 tūkst. eurų.

Būsimiems mugės rengėjams ji siūlė pamąstyti apie mecenatystę, nes pasikviesti solidų autorių dabar kainuoja net 18 tūkst. eurų. Taip pat – pagalvoti ir apie administravimą, mugės direktoriaus pareigas. „Ši mugė ateityje turėtų generuoti intelektines antrines įmones – knygos klubus, diskusijų vietas, gal net kūrybinio rašymo universitetą. Ir būtina šią erdvę išsaugoti kaip visų kuriančiųjų ir skaitančiųjų susitikimo vietą“, – ragino L. Varanavičienė.

Mugės dienos:

* vasario 21 diena, ketvirtadienis, 10–19 val. – Bičiulių diena,

* vasario 22 diena, penktadienis, 10–21 val. – Dar ilgesnis penktadienis,

* vasario 23 diena, šeštadienis, 10–21 val. – Nekasdieniai pasimatymai,

* vasario 24 diena, sekmadienis, 10–17 val. – Šeimos diena.

(Penktadienį nuo 21.00 val. iki 23.00 val. Muzikos salėje vyks Vilniaus knygų mugės 20-mečiui skirtas renginys „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžių klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“. Įėjimas į renginį tik su Vilniaus knygų mugės bilietais).

Šiemet:

* 360 dalyvių iš 8 pasaulio šalių: Lietuva, Baltarusija, Estija, Ispanija, Omanas, Švedija, Rusija, Vokietija.

* 25 užsienio dalyviai, 2 nacionaliniai stendai – Omano ir Baltarusijos.

* 54 nauji dalyviai.

* 516 kultūrinių renginiai: 8 diskusijos, 24 renginiai Vaikų scenoje, 70 Kūrybinės studijos renginių, 15 kino filmų, 13 meno parodų, 35 renginiai Bibliotekų erdvėje, 15 pasikalbėjimų „Šortuose“, 50 renginių Muzikos salėje ir t. t.

* 204 autografų dalybos stenduose.

* 75 stendai Muzikos salėje.

* 18 renginių erdvių.