Vilniaus knygų mugė: sapnai prie lentynų, ateities vizijos ir 20 intriguojamų faktų
Jau ne­tru­kus ju­bi­lie­ji­nė, dvi­de­šim­to­ji, Vil­niaus kny­gų mu­gė „Po dvi­de­šim­ties me­tų“ į Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­trą „Li­tex­po“ su­rinks vi­sus mū­sų mėgs­ta­mus d‘Ar­tan­ja­nus, de Bra­že­lo­nus, Var­ga­lius ir­gi Kur­me­lius. Taip pat jų au­to­rius, skai­ty­to­jus ir ki­tus kny­gų sap­nuo­to­jus.

Juos mugė šiemet pasitiks itin plačia kultūrine programa, atvers naujas erdves, pakvies į susitikimus su lietuvių ir užsienio autoriais, pasiūlys naujo formato renginių ir pateiks nemažai gimtadienio staigmenų.

Oficialus mugės atidarymas įvyks vasario 21 dieną 10 valandą „Litexpo“ salėje 5.1. Renginį savo apsilankymu pagerbs Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Gal padarom po septyniasdešimt?“

Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovo Gyčio Vaškelio, mugė augo, keitėsi ir keisis, nes ši kaita yra jos išlikimo sąlyga. Vienas šiųmečio renginio kaitos simptomų – trumpų literatūros dvikovų turnyras „Šortai“, jis „Forumo“ erdvėje vyks net tris dienas.

„Literatūros dvikovos geros tuo, kad niekas nežūva. Per 15 minučių autorius ir jo kritikas turės maksimaliai atskleisti knygos unikalumą“, – sakė G. Vaškelis. Anot jo, pirmaisiais mugės metais būtų buvę sunku net susapnuoti, kad kiek „Litexpo“ salių statys, tiek mugė jų ir užims. „Reikia dar vienos, tačiau nesiskundžiame, pasispaudę telpame. Šeštadieninė spūstis jau irgi tapo mugės tradicija“, – kalbėjo vienas renginio organizatorių.

Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Mugė tapo ne tik kultūros ar rinkodaros, bet ir valstybiniu reiškiniu. Čia susirenka visa šalies valdžia, ambasados, kultūros atašė, iš užsienio grįžta tautiečiai – rašytojai, vertėjai. Talino ir Rygos mugės nevirto masiniu reiškiniu. „Matyt, katalikiška lietuviška atlaidų tradicija yra kiek kitokia, nei pragmatiškuose protestantiškuose kaimynų kraštuose“, – svarstė G. Vaškelis.

Anot jo, reikia pripažinti, kad ne kinas Lietuvoje yra pagrindinis menas, o literatūra. „Mūsų kalba yra valstybės pamatas. Jei tai pamiršime, šiame atvirame pasaulyje visokios audros gali mus nupūsti“, – baugino leidėjas. Ir tokią liūdną gaidą mėgino optimistiškai permušti klausdamas: „Gal šiemet padarom 70 tūkstančių lankytojų?!“

Dar ilgesnis penktadienis

Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė feisbuke sakė atrandanti žodžius „tradicija“ ir „atradimai“, kuriais dažniausia apibūdinama Vilniaus knygų mugė. Ji atkreipė dėmesį į „Diskusijų klubo“ renginius, per kuriuos bus kalbama apie „žemininkų“ kartos poetus, Mariaus Ivaškevičiaus „Žalius“, knygos ateitį ir mirtį, Europos tapatybę, dvigubą pilietybę, ir Laikinąją sostinę, kuri daugiau nenori tokia būti.

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė priminė, kad Vilniaus knygų mugėje lankysis latvių rašytoja Nora Ikstena, Europos Sąjungos premijos laureatas Jānis Jonevas, lenkas Tadeuszas Buinickis, estas Reinas Raudas, vokietis Felixas Ackermannas, prancūzas François Henri Désérable, olandas Hermanas Kochas, vokietis Hansas Ulrichas Treichelis, slovėnas Goranas Vojnovićius, norvegas Roy Jacobsenas.

„Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė pažadėjo ilgesnį nei įprasta penktadienį: vasario 22 dieną nuo 21 iki 23 valandos vyks mugės jubiliejui skirtas renginys „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžio klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“. Vėliau mugės autobusas ir naktiniai miesto autobusai visus sapnuojančius išvežios po namus.

„516 renginių, 18 renginių erdvių ir 3 tiesioginės transliacijos – tai vos keli skaičiai, apibūdinantys šių metų Vilniaus knygų mugę. Jos programa atskleidžia aktualiausius visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo klausimus, pristato naujausias knygas ir leidžia pastebėti, kaip keičiamės, apie ką kalbame ir kuo domimės būtent šiandien“, – apibendrino M. Gembickienė.

Lolitos pranašystės

Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė prisiminė kadaise knygoms skelbtas, tačiau nepasitvirtinusias prognozes. Esą jų niekas neskaitys, popierinė knyga kaip ir mažų kalbų literatūros numirs.

„Mugės vidinį turinį geriausia atskleidžia vieno prancūzų rašytojo citata: „Žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieni skaito, o kiti klauso tų, kurie skaito.“ Knygų mugė įrodė, kad reikia skaityti. Šiandien susiduriame su demografiniais iššūkiais, žmonės išvažiuoja. Emigrantai dar skaito, tačiau jų vaikai tikrai neskaitys lietuviškai. Todėl labai svarbu versti lietuvių literatūrą į kitas kalbas“, – kalbėjo L. Varanavičienė.

Būsimiems mugės rengėjams ji siūlė pamąstyti apie mugės mecenatystę, nes pasikviesti solidų autorių dabar kainuoja net 18 tūkst. eurų. Pagalvoti ir apie administravimą, mugės direktoriaus pareigas. „Ši mugė ateityje turėtų generuoti intelektines dukterines įmones – knygos klubus, diskusijų vietas, gal net kūrybinio rašymo universitetą. Ir būtina šią erdvę išsaugoti kaip visų kuriančiųjų ir skaitančiųjų susitikimo vietą“, – ragino L. Varanavičienė.

Paranki informacija

Bilietai: iki mugės ir mugės metu parduodami internetu bilietai.lt. Mugės metu bilietus bus galima įsigyti ir „Litexpo“ kasose.

Išankstinių bilietų kainos: 5 EUR (vienkartinis), 3 EUR (moksleiviams, studentams, senjorams), 8 EUR (dviejų dienų bilietas), 6 EUR (dviejų dienų bilietas moksleiviams, studentams, senjorams), 15 EUR (keturių dienų bilietas), 10 EUR (keturių dienų bilietas moksleiviams, studentams, senjorams).

Bilietų kainos mugės metu: 6,5 EUR (vienkartinis), 4,5 EUR (moksleiviams, studentams, senjorams), dviejų dienų bilietas – 8 EUR, keturių dienų bilietas – 15 EUR.

Dviejų dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 6 EUR, keturių dienų – 10 EUR.

Vaikai iki 7 metų bei neįgalieji (bazinis darbingumas 0–25 proc.) su 1 lydinčiu asmeniu įleidžiami nemokamai.

Pirmąją mugės darbo dieną, vasario 21 d., bibliotekų darbuotojai mugėje kviečiami lankytis nemokamai.

Nuolaidos suteikiamos ir iš anksto užsiregistravusioms moksleivių grupėms.

Mugės autobusai: knygų bičiulių šiemet vėl laukia trys specialūs mugės autobusai, kurie nuo Katedros aikštės (stotelė „Arkikatedra“) iki „Litexpo“ ir atgal lankytojus į mugę veš nemokamai. Tikslus autobuso tvarkaraštis internete.

Mugės dienomis maršrutu Ozo g. – „Litexpo“ kursuos papildomas miesto autobusas 177 R. Taip pat stotelėje „Litexpo“ stos ir greitasis miesto autobusas 2G.

20 metų – 20 faktų

1. 2000 m. Surengta pirmoji Vilniaus knygų mugė. Organizatoriai: Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, leidėjų asociacija, „Lietuviškos knygos“ ir LR kultūros ministerija. Mugė vyko tris dienas ir tilpo vienoje „Litexpo“ parodų salėje, o joje apsilankė 32 tūkst. lankytojų, dalyvavo 71 leidykla.

2. 2001 m. Mugės darbo laikas pailgėjo iki keturių dienų. Atsirado Rašytojų kampas, kuriame autografus dalijo Jonas Mekas, Justinas Marcinkevičius, Juozas Erlickas, Jurga Ivanauskaitė, Ričardas Gavelis.

3. 2002 m. Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė pirmą kartą surengė kūrybinių dirbtuvių kampelį „Tu gali sukurti knygą“, kuris vėliau išaugo į Knygų šalies kūrybinę studiją. Pirmą kartą apdovanotos Gražiausios metų knygos ir surengta jų paroda.

4. 2003 m. Vilniaus knygų mugė buvo įtraukta į garsiausių pasaulyje mugių sąrašą, kurį skelbia Frankfurto knygų mugė. Lankytojų skaičius išaugo iki 40,5 tūkst.

5. 2004 m. Mugėje apsilankė ir čia susipažino Alessandro Baricco ir Fredericas Beigbederis. Lankytojų skaičius pasiekė 50,2 tūkst., įvyko per 100 kultūrinių renginių.

6. 2005 m. Ilgasis penktadienis lankytojų pirmą kartą laukė iki 21 val. Mugę savo apsilankymu pagerbė Colleen McCullough, Melvinas Burgessas, Sjon’as.

7. 2006 m. Mugė išsiplėtė per 2 sales, atsirado dar viena renginių erdvė – Forumas, dalyvių skaičius artėjo prie 300. Tų metų mugės garbingiausia viešnia – norvegų rašytoja Herbjorg Wassmo.

8. 2007 m. Mugė pirmą kartą turėjo savo temą – vaikų literatūra. Ta proga duris atvėrė ir Vaikų literatūros salė, o pirmoji mugės diena buvo skirta mokiniams ir vadinosi „Knygų virusas“. Mugėje duris atvėrė akademinės literatūros salė.

9. 2008 m. Mugės šūkis „Skaitau, vadinasi esu“. Pagrindinis svečias – pasaulinio garso rašytojas John‘as Irvingas. Mugės naujiena – Diskusijų klubas, dvi mugės dienas prof. Leonidas Donskis ir Rolandas Maskoliūnas su pasikviestais pašnekovais „vyniojo kalbas“ apie politiką literatūroje, lietuvių kilmę, istorinį detektyvą ir kt.

10. 2009 m. 10-ąjį mugės jubiliejų pasitikome drąsiu šūkiu: „Tiražas – trys milijonai“. Mugės programa buvo skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, o Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pirmą kartą įkūrė savo studiją Rašytojų kampe.

11. 2010 m. Mugės programoje gvildenama tapatybės tema. Atsirado eksperimentinis projektas „Gurmanų susitikimų kampas“. Lankytojų skaičius išaugo iki 57,8 tūkst., renginių – viršijo 200. Augo susidomėjimas lietuvių literatūra, savo naujus kūrinius pristatė Laura Sintija Černiauskaitė, Algimantas Čekuolis, Giedra Radvilavičiūtė, Sigitas Parulskis.

12. 2011 m. Mugė skirta Č. Milošo 100-osioms gimimo metinėms. Pirmą kartą lankytojų laukė Knygos kino salė. Svečiavosi ir savo knygas pristatė Sofi Oksanen, Yuri Slezkine. Programoje – virš 300 renginių.

13. 2012 m. Mugės šūkis „Atversk pasaulį“. „Nekasdienių pasimatymų“ šeštadienis pratęsiamas iki 21 val. Mugėje viešėjo Rūta Šepetys.

14. 2013 m. Mugė atsigręžė į paauglius su šūkiu „Čia knygų erdvė – prisijunk!“. Pirmą kartą įsikūrė Bibliotekų erdvė, o mugės programa atsirado ir išmaniuosiuose telefonuose, taip pat buvo sukurtas specialius mugės antspaudas. Mugės svečiai – Tahir Shah, Alberto Angela, Roderic Gordon.

15. 2014 m. 15-osios mugės tema – klasikinė literatūra ir „Laiko patikrintos knygos“. Vyko nacionaliniai K. Donelaičio poemos „Metai“ skaitymai, Bukinistų pasaže pirmą kartą įsikūrė interaktyvi poilsio ir bendravimo erdvė „Knyga. Kava. Gyvai“.

16. 2015 m. Mugė skelbė „Nenušaunamas žanras – detektyvas“. Pirmą kartą duris atvėrė Muzikos salė, o pati mugė išsiplėtė per 4 parodų sales. Mugės svečiai – Salla Simukka, Sussana Kubelka, Michail Šiškin.

17. 2016 m. Mugė skelbė, jog „Personažas ieškojo autoriaus“. Mugė pirmą kartą vyko visose 5 „Litexpo“ parodų salėse. Surengtas atviras antikvarinių knygų ir leidinių aukcionas. Mugėje svečiavosi A. Kurkovas, Květa Pacovska, Lucinda Riley ir kt. Sulaukta beveik 68 tūkst. lankytojų.

18. 2017 m. Mugės tema – „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Aiškinomės, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos, o tarp svečių sutikome Valdą Papievį, Dalią Staponkutę, Algį Mickūną, Tomą Venclovą. Kristina Sabaliauskaitė pristatė paskutinę, ketvirtąją savo garsaus romano „Silva rerum“ dalį. Mugė atsidūrė ir Londono knygų mugės organizatorių vizitų sąraše.

19. 2018 m. Mugė skelbė „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ ir kvietė švęsti modernios valstybės atkūrimo šimtmetį. Tarp mugės svečių – Alexander von Schönburg, Guy Verhofstadt, Jerzy Illg, Krzysztof Zanussi.

20. 2019 m. 20-oji jubiliejinė Vilniaus knygų mugė lankytojus pasitinka šūkiu „Po dvidešimties metų“ ir kviečia įvertinti, pajausti ir peržvelgti tai, kas pasiekta ir kokie pokyčiai įvyko, nuo ko pradėta ir kur link eisime toliau.