Teisininko fantazijų pasaulyje gyvena kaukas Gugis
My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to (MRU) Tarp­tau­ti­nės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius, pub­li­cis­tas, ra­šy­to­jas fan­tas­tas, vai­kų li­te­ra­tū­ros au­to­rius Jus­ti­nas Ži­lins­kas sa­ve va­di­na pa­sa­ko­to­ju. Stu­den­tams jis pa­sa­ko­ja apie tarp­tau­ti­nę hu­ma­ni­ta­ri­nę gink­luo­tų konf­lik­tų tei­sę, su­au­gu­siems skai­ty­to­jams – apie pra­ei­tį ar ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tą at­ei­tį, o vai­kams – pir­miau­sia sa­vo trims – apie žmo­nių drau­gą kau­ką Gu­gį ir jo nuo­ty­kius me­na­ma­me XIV am­žiu­je. Ar­tė­jant di­džio­sioms me­tų šven­tėms iš­ėjo an­tro­ji jo kny­ga vai­kams „Kau­kas Gu­gis ir ke­rų ka­ras“.

Nuo 1998 metų, baigęs baudžiamosios teisės studijas Vilniaus universitete, J. Žilinskas dėsto šį dalyką būsimiems teisininkams MRU.

„Man įdomus aspektas – pažvelgti į lietuvių mitologiją kaip į sudėtinę senojo pasaulio dalį.“

„Pradėjęs nuo asistento darbo, vėliau tapau doktorantu, apsigyniau disertaciją – nuobodi akademinė karjera, – pajuokavo pašnekovas, išleidęs jau penktą knygą. – Visos mano parašytos knygos – nuotykinė literatūra, fantastika, tai nėra tikroji proza. Man regis, kad Lietuvoje šio žanro knygų trūksta, todėl manau, jog radau savo nišą, kur jaučiuosi gerai. Rašymas papildo ir tą, atrodo, nuobodžią akademinę karjerą.“

Gugis švęs dvidešimtmetį

Rašytojas prisiminė, jog pirmoji istorija apie kauką Gugį atsidaro jam pradėjus teisės dėstytojo karjerą 1998 metais, tad kitąmet šis personažas švęs dvidešimtmetį. Tuo metu jis internete publikuodavo trumpas savo sukurtas istorijas.

„Kartą į galvą šovė mintis pavaizduoti mažą padarėlį kauką, kurį iš pradžių įsivaizdavau kaip tokį gamtos kūrinį. Sumanymas buvo parašyti apie slaptąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio tarnybą, kurioje veikia ne tik žmonės, bet ir visokios mitologinės būtybės. Dar neturėjau didelės rašymo patirties, tad istorija išėjo gana paprasta ir trumpa“, – pasakojo J. Žilinskas.

Bendraudamas su Lietuvos fantastikos mėgėjais, jis pateikė pasakojimą apie Gugį į jų organizuojamą lietuviškos fantastikos konkursą.

Buvo šiltai bendraminčių sutiktas ir gavo paskatinamąją premiją. Prisipažino, kad šis įvertinimas suteikė įkvėpimą rašyti toliau. Justino kuriamos Gugio istorijos pamažu susilipdė į pirmąją knygą vaikams „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“, kuri pasirodė 2006 metais.

Ši nuotykių kupina istorija apie kauką Gugį tapo šeimos knyga – ją skaitė ir vaikai, ir jų tėvai. Knyga pateko į geriausių Metų knygų penketuką ir gavo Tarptautinės vaikų ir literatūros asociacijos (IBBY) apdovanojimą.

Pasitelkęs į pagalbą bičiulius J. Žilinskas sukūrė kaukui Gugiui skirtą internetinį puslapį, jis veikia iki šiol. Čia autorius pateikia platesnį savo sukurto personažo kauko gyvenimo kontekstą istoriniame XIV amžiaus Lietuvos mitologijos kontekste.

Fantazijos mitologijos tema

Antroji J. Žilinsko knyga apie kauko Gugio nuotykius taip pat radosi pamažu. Rašytojas prisipažino, kad nors domėjosi ir daug skaitė apie lietuvių mitologiją, vis dėlto save laiko rašytoju fantastu, ne mitologu.

„Man įdomesnis kitas aspektas – pažvelgti į lietuvių mitologiją kaip į sudėtinę senojo pasaulio dalį. Tradiciškai mitologija traktuoja mitų pasaulį kaip visiškai atskirtą nuo žmogiškojo. Apie kaukus iš mitologijos žinome, kaip, pavyzdžiui, juos išsiperinti, jog reikia nepamiršti padėti jiems pieno, kad jie mums nekenktų. Tačiau niekur nepaaiškinta apie šių būtybių tarpusavio santykius: kiek jų yra? Kaip jie bendrauja tarpusavyje? Fantastinė literatūra leidžia paimti tokius mitologijos elementus ir jiems suteikti kitą turinį. Tai padariau su Gugiu – man labai rūpėjo šiuos personažus padaryti žmogiškai gyvus, pateikti jų gyvenimo istorijas, legendas ir nuotykius“, – sakė pašnekovas.

Lėlininkė Aistė Kliševičiūtė sukūrė kaukui Gugiui žaislinį kūną. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Rašydamas antrą knygą apie kauką Gugį J. Žilinskas sakė išsikėlęs užduotį – parašyti ją neįterpus nė vieno tarptautinio žodžio. Jo personažai gyvena menamame XIV amžiuje, čia veikia ir to meto istorinės asmenybės – kunigaikščiai Kęstutis, Algirdas. Jų kalboje dabartinių tarptautinių žodžių nebuvo, o ką jau kalbėti apie mitologinius personažus.

„Yra kitas kelias – išvengti tarptautinių žodžių tiesioginėje personažų kalboje. Tačiau kai skaitau istoriją, kur personažai kalba archajiška kalba, o pasakotojo tekste gausu šiuolaikinių tarptautinių žodžių, man tai skamba kaip disonansas, prieštara. Kadangi pats labai mėgstu į savo kalbą kaišioti tarptautinius žodžius, nutariau padaryti eksperimentą – knygoje nevartoti jų visai“, – sakė J. Žilinskas. Prisipažino, kad buvo sunku, bet pasirodė įmanoma.

Justino Žilinsko vaikai - Rusnė, Giedrius ir Algirdas pirmieji įvertina tėčio rašomas knygas vaikams. Asmeninio albumo nuotraukos

Savi vaikai – geriausi kritikai

Teisės dėstytojas ir rašytojas juokavo, kad geriausi „bandomieji triušiai“ jo kuriamoms vaikiškoms knygoms – trys paties vaikai. Jiems tėtis skaito būsimos knygos juodraščius, jaunėlis net jau parengtoje naujoje knygoje rado klaidų, kurias tėtis pražiopsojo.

Jauniausias J. Žilinsko sūnus, dešimtmetis Algirdas, yra išklausęs visas tėvo knygas kaip pasakas prieš miegą, tad pastarojoje aptiko neatitikimą, kurį teko skubiai taisyti jau parengus „Kauko Gugio ir kerų karo“ maketą spaudai. „Vidurinėlis, dvylikametis Giedrius, išvis noriai skaito tik mano knygas, kitas – per prievartą“, – juokėsi J. Žilinskas. Keturiolikmetė dukra Rusnė – prisiekusi tėvo knygų – ir ne tik jų – skaitytoja, nevengianti išsakyti jam ir kritikos.

Štai naujosios knygos pradžia jai pasirodė nelabai įtraukianti, tačiau įsiskaičiusi toliau sutiko su tėčio aiškinimu, kad kartais reikia „perlipti“ per ne tokius nuotykingus pirmuosius puslapius, kad visa galva pasinertum į tolesnį fantazijų pasaulį.

„Sūnus Giedrius labai mėgo klausytis mano pasakojimų apie du traukinukus. Sumaniau juos, kad pasitelkęs šiuos personažus galėčiau vaikams šiek tiek paaiškinti apie inžineriją – kaip statomi tiltai, kaip kasami tuneliai, kas yra lokomotyvas ir panašiai. Tokių istorijų esu prirašęs nemažai, neseniai Giedrius jas prisiminė, klausė, ar neplanuoju tęsti. Stalčiuose turiu įvairių „paruoštukų“, iš kurių gal vėliau atsiras kitos knygos“, – šypsodamasis prisipažino J. Žilinskas.

Vaikų rašytojas Justinas Žilinskas ir jo fantaziju draugas Gugis.

Fantazuotojas nuo vaikystės

Tai, kad pasirinko fantastinės literatūros kryptį savo kūrybai, J. Žilinsko teigimu, buvo nulemta dar vaikystėje. Visada labai mėgęs fantazuoti, o vienas smagiausių užsiėmimų jam tada buvo mintyse kurti perskaitytų knygų, vėliau – filmų tęsinius.

„Tikėjimas, kad galiu rašyti – mano literatūros mokytojos nuopelnas. Mokykloje nemėgau rašinių literatūrinėmis temomis, bet labai patiko rašyti laisva tema. Man jie sekėsi. Po kažkurio rašinio literatūros mokytoja gana atsargiai, labai neakcentuodama klasėje pasakė, kad Žilinskas, ko gero, galėtų rašyti apsakymus. Po gerų dešimties metų, kai pradėjau kurti eilėraščius, vėliau su fantastų bendruomene – apsakymus, jos tuos žodžius prisiminiau“, – šyptelėjo pašnekovas.

Nors padarė puikią akademinę karjerą teisės srityje, J. Žilinskas prisipažino, kad šią profesiją jaunystėje pasirinko atsitiktinai.

Labiau traukė informacinės technologijos: kai buvo keturiolikos, namuose atsirado pirmas kompiuteris, vaikinas išmoko programuoti, jam tai buvo kūrybinė sritis, kuri labai patiko. Tačiau stoti į šią specialybę sukliudė matematika, egzaminą išlaikė nepakankamai gerai.

Kauko Gugio nuotykiai sudomino daugybę jaunų skaitytojų.

„Tada skubiai laikiau istorijos egzaminą, išlaikiau jį puikiai, tad pagal balų skaičių rinkausi galimas studijas. Galėjau taikyti į istoriją, filosofiją, sociologiją, bet kiemo bičiulis, buvęs apsukresnis už mane, pasakė, jog man užtenka balų ir į teisę.

Tada dar nežinojau, ką norėčiau veikti, tad pateikiau dokumentus į teisę. Įstojau ir man patiko, iš karto pasirinkau baudžiamąją teisę, kurioje daug dramos, galima susidurti su įvairiomis gyvenimo istorijomis, kurios visada domino“, – teisininko karjeros pradžią prisiminė dar ir publicisto, rašytojo fantasto, vaikų literatūros autoriaus pašaukimą turintis J. Žilinskas.