Sverriras Gudnasonas: apie kiną ir niūrius skandinavus
Ki­nos tea­trų sa­lė­se pra­dė­tas ro­dy­ti fil­mas „Mer­gi­na, ku­ri pa­kliu­vo į vo­ra­tink­lį“, su­kur­tas tę­siant kul­ti­nę jau mi­ru­sio ra­šy­to­jo Stie­go Lars­so­no „Mil­len­nium“ se­ri­ją. Vie­ną pa­grin­di­nių, žur­na­lis­to Mi­kae­lio Bliumk­vis­to, vaid­me­nį fil­me at­li­ko šve­dų ak­to­rius Sver­ri­ras Gud­na­so­nas – ge­rai ži­no­mas sa­vo ša­ly­je, ta­čiau dar ma­žai pa­žįs­ta­mas Ho­li­vu­do fil­mų ais­truo­liams.

Amerikietiškame filme Sverriras pirmą kartą pasirodė pernai, kai buvo pradėtas rodyti filmas „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“. Šioje sporto dramoje apie dviejų tenisininkų kovą dėl lyderystės jis suvaidino teniso legendą Bjorną Borgą, o jo priešininką – Johną McEnroe – aktorius Shia LaBeoufas. Šis filmas pernai buvo puikiai įvertintas kino festivalyje Toronte, o patį Sverrirą režisieriai įsidėmėjo ateičiai. Ilgai laukti nereikėjo ir po metų žiūrovai jį vėl mato filme „Mergina, kuri pakliuvo į voratinklį“.

Iki jo atkaklaus ir užsispyrusio žurnalisto vaidmenį kitose „Millennium“ serijos filmuose suvaidino švedų aktorius Michaelis Nyqvistas ir britas Danielis Craigas, tačiau paties aktoriaus trečia vieta šioje aktorių eilėje nė kiek nebaido. Naujas filmas – ne ankstesniųjų perdirbinys, o logiškas prieš tai buvusių filmų apie merginą su irokėzu ir drakono tatuiruote tęsinys. Apie filmą, stiprias moteris ir niūrius skandinavus – keletas Sverriro pasisakymų:

"Merginos, kuri pakliuvo į voratinklį" pradžioje matome žurnalistą Mikaelį ne pačiu geriausiu jo gyvenimo periodu.

Apie savo herojų

„Kai kas mano, jog esu per jaunas Mikaelio Bliumkvisto vaidmeniui, bet man jau 40 metų. Ir filmo režisieriui Fede Álvarezui mano amžius nebuvo kliūtis. Būtent jis ir pasiūlė man šį vaidmenį. Jis buvo kelis kartus atvažiavęs į Briuselį kai ten filmavausi, mes susipažinome, pabendravome ir aš nutariau sudalyvauti šiame jo projekte. Mes nedarėme ankstesnių filmų perdirbinio, mūsų juosta – rašytojo Davido Lagercrantzo knygos, kurią jis parašė kaip Stiego Larssono trilogijos „Millennium“ pratęsimą, ekranizacija. „Merginos, kuri pakliuvo į voratinklį“ pradžioje matome žurnalistą Mikaelį ne pačiu geriausiu jo gyvenimo periodu. Jį atleido iš laikraščio, kuriame jis dirbo, redakcijos, jis jau trejus metus nematė Lizbet, bet netikėtai ji vėl pasirodo ir prašo jo pagalbos. Jie vėl ima dirbti kartu ir supranta, kad yra kaip niekada anksčiau reikalingi vienas kitam.“

Net ir dalindamas interviu Sverriras Gudnasonas išlieka ištikimas savo skandinaviškai prigimčiai ir nedaugžodžiauja.

Apie pasikartojimus

„Iš vienos pusės kiek keista imtis vaidmens personažo, kurį iki tavęs jau keletą kartu suvaidino kiti žmonės. Iš kitos – mums, aktoriams, tai visai įprastas dalykas: mes jus nesigręžiojame į visus, kurie iki mūsų suvaidino Hamletą. Mano manymu, svarbiausia gerai suvaidinti savo vaidmenį. Tą ir stengiausi daryti.“

Apie kolegę Claire Foy

„Mačiau Claire vaidinančią televizijos seriale „Karūna“. Man regis ji puikiai transformavosi: iš karalienės Elžbietos II pavirto į kiek pamišusią neformalę Lizbet. Kadangi Claire yra puiki aktorė, abu šie vaidmenys jai pasisekė puikiai. Per filmavimą ji visada buvo labai susikaupusi, bet per pertraukas sugebėdavo aikštelėje sukurti itin draugišką atmosferą, kas tokiam niūram projektui buvo tiesiog išganymas. Žinoma, ji vaidina kitokią Lizbet Salander, nemėgžioja ją jau vaidinusių Rooney Mara ir Noomi Rapace jau vien todėl, kad yra kita aktorė. Aš taip pat niekada negalėčiau būti Danieliu Craigu ir nematau tikslo stengtis jį kopijuoti.“

Apie stiprias moteris

„Mano vaikystėje pagrindiniai švediškų, amerikietiškų ir kitų šalių filmų herojai visada buvo vyrai. Bet pagaliau kine pagrindinėmis herojėmis matome moteris, be to, ne šiaip moteris, o tiesiog super herojes. Laikai keičiasi ir tai atsispindi ir filmuose. Jeigu manęs paprašytų rasti Lizbet Salander analogą vyrą iš senųjų klasikinių kovos filmų, tai būtų... kažkodėl iš karto pagalvojau apie tą vaikiną iš „Krokodilo Dandžio“ (juokiasi). Ne, iš tiesų Lizbet – kažkuria prasme naujasis Džeimsas Bondas. Ji išmano viską apie visokiausius šiuolaikinius prietaisus ir kompiuterius, moka muštis ir yra velniškai protinga. Kuo ne super agentas?“

Filmo režisierius Fede Álvarezas ir pagrindinių vaidmenų atlikėjai Claire Foy ir Sverriras Gudnasonas.

Apie vaikystę

„Gimiau Švedijoje, bet užaugau Islandijoje: tėvai išvyko į šią šalį mokytis kai dar buvau visai mažas. Į Švediją grįžau būdamas jau 12 metų ir tik tada išmokau švedų kalbą. Tačiau mokyklos teatre pradėjau vaidinti dar gyvendamas Reikjavike. Nepasakyčiau, kad tada svajojau tapti aktoriumi ar būčiau galvojęs apie aktorystės karjerą, man tiesiog labai patiko būti scenoje ir ką nors vaizduoti. Dešimtmečiui vaikui tai labai geras saviraiškos būdas. Matyt ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir tai, kad pirmojoje savo vaidintoje pjesėje gavau mokyklos, kurioje tada mokiausi, direktoriaus vaidmenį. Tai buvo satyrinė pjesė ir tada puikiai pasilinksminau. Laimei direktorius, kuris žiūrėjo mano pasirodymą, turėjo gerą humoro jausmą ir gerai įvertino mano vaidmenį.“

Apie aktoriaus profesiją

„Kai darai tai, kas tau iš tiesų patinka, esi pasiryžęs kartais tai daryti ir nemokamai. Taip galėčiau pasakyti ir apie savo profesiją. Laimei, mano darbdaviai šio fakto nežino, tad gaunu atlyginimą.“

Apie savo šaknis

„Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau Europos ir Skandinavijos šalių aktorių filmuojasi amerikietiškuose filmuose. Patys pagalvokite: štai dabar filmavome filmą pagal švedišką knygą Stokholme. Puiku, kad darėme tai Švedijoje ir vaidino jame tikri švedai, o ne amerikiečių aktoriai, imituojantys švedišką akcentą. Šis filmas – kol kas didžiausias mano projektas. Todėl mane pirmiausiai stebino žmonių gausa filmavimo aikštelėje: daugybė žmonių, daugybė pinigų, didžiulis biudžetas. Nors pačios darbo esmės tai nekeičia: turi filmo scenarijų, partnerį ir turi su juo ar su ja suvaidinti tam tikrą filmo sceną. Visa kita neturi reikšmės.“

Apie Skandinavijos populiarumą

„Manau visam likusiam pasauliui mūsų, skandinavų, gyvenimo būdas ir mūsų kinas yra gerokai egzotiškas: šaltas klimatas, nuolatinė tamsa žiemą, visi žmonės labai niūrūs. Manau Vakarų pasauliui tai neįprasta ir nauja. Kaip trumpai aprašyčiau skandinavų mentalitetą? Mes, švedai, mažakalbiai, tai tikra tiesa. Daugiau neturiu ką pasakyti – kaip matote ir pats nesu labai plepus.“