Sostinėje atsisveikinama su aktoriumi Arūnu Storpirščiu
Vil­niu­je, Jau­ni­mo tea­tre, at­sis­vei­kin­ti su an­tra­die­nį mi­ru­siu ak­to­riu­mi Arū­nu Stor­pirš­čiu ren­ka­si jo ar­ti­mie­ji, ko­le­gos ak­to­riai ir ta­len­to ger­bė­jai.

Aktorius A. Storpirštis mirė lapkričio 6-osios vakarą eidamas 69-uosius metus. Jis jau kurį laiką turėjo sveikatos problemų, o mirties priežastis – plyšusi aorta. Velionio brolis, aktorius Gediminas Storpirštis, pasakojo, kad aktorius net ir sirgdamas dirbo iki paskutinės dienos – dar tądien garsino filmą: „Jis negulėjo ligos patale ir iškeliavo garbingai.“

A. Storpirštis gimė 1950 metais Vilniuje, 1975-aisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Jaunimo teatre sostinėje ir šio teatro trupei priklausė iki šiol. Šiame teatre aktorius sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų. Aktorius turėjo sūnų Simoną ir dukrą Eveliną, abu pasuko garsiojo tėvo pėdomis ir pasirinko aktorystę.

Kaip portalui LRT.lt teigia aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas, A. Storpirštis buvo labai gili asmenybė, o kartu su sarkazmu turėjo hamletiško charakterio apraiškų. „Tai didžiulė netektis ne tik Arūno artimiesiems, bet ir mums visiems“, – sako kino ir teatro aktorė Vaiva Mainelytė.

Prisimena kaip šviesiu požiūriu pasižymėjusį mokytoją

Aktorius Evaldas Jaras, atėjęs pagerbti Arūno Storpirščio, sako prisimenantis jį kaip svarbų mokytoją: „Būdami studentai kartu mokėmės, žiūrėdavome spektaklius. Ką prisimenu pirmiausia – mokymąsi iš Arūno. Vėliau tapime kolegomis, nors scenoje susitikdavome ne taip ir dažnai. Tačiau būdavo visuomet smagu susitikus pasikalbėti – ar kulisuose, ar renginiuose.“

Urna su Arūno Storpirščio pelenais.Alinos Ožič nuotrauka

Pasak E. Jaro, nuo tokių žmonių kaip A. Storpirštis gyvenimas tampa šviesesnis. „Tikrai ne aš vienas pastebėdavau puikų jo humoro jausmą. Arūnas mokėjo į gyvenimą žiūrėti itin šviesiai ir su šiluma. Nors jo paties gyvenime irgi pasitaikydavo klystkelių. Jis vis tiek žavėjo šviesiu požiūriu, to galėtų pasimokyti daugelis“, – teigia aktorius.

Gražiausia – polėkis ir laisvė

Martynas Starkus LRT.lt teigia turėjęs ilgą ir gilų santykį su Arūnu Storpirščiu: „Mes daug kartu dirbome. Buvau labai jaunas, todėl laikau jį ypatingai svarbiu gyvenimo mokytoju.“

Teatro bendruomenė ir šeimos nariai atsisveikina su aktoriumi Arūnu Storpirščiu.Alinos Ožič nuotrauka

Kaip sako M. Starkus, dėkingumas, kurį jaučia iškeliavusiam mokytojui, yra itin didelis. „Esu dėkingas už daugybę dalykų. Man, kalbant apie Arūną, gražiausia buvo polėkis. Jis labai mylėjo gyvenimą, buvo laisvas žmogus. Todėl kalbėti apie tai labai sunku“, – atvirauja pašnekovas.

Tiki, kad A. Storpirštis nebus pamirštas

Aktorius Adolfas Večerskis, dirbęs kartu su A. Storpirščiu, tikina maloniai prisimenantis pirmąjį Algimanto Puipos filmą: „Kartu su Arūnu jame vaidinome visą vasarą. Per tiek laiko teko pažinti vienas kitą, susidurti su įvairiomis situacijomis. Arūnas buvo puikus žmogus, o kiekvieno bendraamžio išėjimas man yra didelė netektis“.

Arūnas Storpirštis pašarvotas Jaunimo teatro Mažojoje scenoje, o šeštadienį aktorius amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje.Alinos Ožič nuotrauka

Tačiau, priduria A. Večerskis, toks gyvenimas ir su netektimis tenka susitaikyti. „Būni būni, gyveni, o tada žmogus kažkur dingsta. Tačiau žmogus nėra tik daiktas, o ir siela. Arūno mirties faktas mane suerzino, bet aš fatalistas ir žinau, kad mūsų visų pabaiga tokia. Be to, jis tokios profesijos, kad vis tiek vienur ar kitur vis pasirodys. Anksčiau galėdavai pasakyti: sveikas, Arai! Dabar tik – amžiną atilsį... Pirmoji frazė būtų gražesnė“, – teigia aktorius.

A. Storpirštis pašarvotas Jaunimo teatro Mažojoje scenoje, o šeštadienį aktorius amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje.