Šiaudinis sodas rekordininkas
Vil­nie­tis Ar­vy­das Ba­ra­naus­kas džiau­gia­si šie­met su­ri­šęs di­džiau­sią Lie­tu­vo­je šiau­di­nį so­dą, jo tū­ris sie­kia be­veik du ku­bi­nius me­trus. „To­kiu kū­ri­niu no­rė­jo­si pa­žy­mė­ti Lie­tu­vos šimt­me­tį“, – sa­kė jis.

Rekordą jau registravo agentūra „Factum“. „Registruoti Guinnesso pasaulio rekordų knygoje reikia šiek tiek daugiau laiko, tačiau visus dokumentus jau pateikėme, laukiame. Paprastai procesas užtrunka iki dvejų metų“, – aiškino sodų rišėjas.

Siekiama, kad Lietuvos sodų rišimo tradicija būtų įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, nes šie vieni paslaptingiausių senųjų tautodailės dirbinių grįžo į madą, gyvuoja mūsų gyvenime, tradicija tęsiama. Būtent to ir reikia, kad unikalus amatas atsidurtų UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąraše. Šios „bylos“ iniciatorė – tautodailininkė, Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja Marija Liugienė. Su ja A. Baranauskas daug konsultavosi rišdamas milžinišką sodą, nes iki šiol jo kūriniai buvo kur kas mažesni. Rekordinį sodą vilnietis surišo per du mėnesius.

Milžinišką sodą Arvydas Baranauskas rišo Pavilnio bažnyčioje.Asmeninio albumo nuotraukos

Dovanodavo jaunavedžiams

Sodus Arvydas riša jau trisdešimt metų. „Buvo toks laikotarpis, kai buvau jaunas, nevedęs, aktyvus, labai mėgau dainuoti, dalyvavau kelių folklorinių ansamblių veikloje. Ir dabar dainuoju, bet jau tik „Jorėje“, – pasakojo A. Baranauskas. – Iš ansamblio dalyvių susikūrė daug šeimų, mudu su žmona buvome pirmieji. O tokiomis progomis reikėdavo dovanų, taip ir kilo mintis dovanoti sodus. Tuo labiau kad sodai labai tinka išskirtinėms gyvenimo progoms. Jie nuo seno buvo kabinti garbingiausioje namų vietoje, virš stalo – ties krikštasuole.“

Kitados buvo gyva tradicija sodus dovanoti jaunavedžiams, linkint jiems laimingo gyvenimo, ramybės, darnos.

Kaip sakė Arvydas, prasmę turi ne tik smulkūs trikampiukai ir kvadratėliai, iš kurių surištas sodas, bet ir pati sodo forma – aštuoniasienis briaunainis, tiksliau – oktaedras. Jį sudaro dvi piramidės. Vienos viršūnė viršuje, kitos – apačioje. Piramidės savybės, jos formos energinis poveikis yra moksliškai įrodytas. Piramidės viršūnė gaudo kosminę energiją, o žemyn einantis smaigalys tą energiją atiduoda esantiems po sodu. Kitados buvo gyva tradicija sodus dovanoti jaunavedžiams, linkint jiems laimingo gyvenimo, ramybės, susiklausymo, darnos. Ši tradicija vėl grįžta, ypač tarp tautines tradicijas puoselėjančių žmonių.

Trapus, materialaus pasaulio iliuzoriškumą simbolizuojantis šiaudinis sodas su šimtu jį supančių paukštelių pirmiausia buvo eksponuotas sostinės Pavilnio bažnyčioje.

Netilptų pro duris

A. Baranauskui buvo įdomu pabandyti, ar labai sudėtinga surišti milžinišką sodą. O kad jau užsimojo imtis didelio, verta buvo ir pasivaržyti su 2015 metais vilniečio Raimundo Rotkevičiaus surištu didžiausiu Lietuvoje sodu. R. Rotkevičiaus sodo (211 cm aukščio ir 153 cm pločio, 3,5 kg svorio) rekordą tada registravo agentūra „Factum“, kitais metais – ir Guinnesso pasaulio rekordų knyga.

Arvydo kūrinys kiek didesnis (228 cm aukščio ir 161 cm pločio), užima beveik du kubinius metrus, sveria 4,5 kilogramo. Akivaizdu, kad tokio neįmanoma būtų surišti paprastame kambarėlyje, netilptų ir pro standartines duris. Tad pagrindą pasidarė namie, o toliau sodą kūrė Pavilnio bažnyčioje. „Vaikščiojau pasiėmęs metrą ir tikrinau, pro kurias duris vėliau pavyktų išnešti. Sumanytam sodui tiko tik bažnyčios durys. Paprašiau klebono, kad leistų bažnyčioje pabaigti. Joje jis ir buvo pirmiausia pakabintas, eksponuotas. O Pavilnio bažnyčia yra vienintelė Vilniaus mieste medinė bažnyčia. Sodas čia labai tiko“, – tikino A. Baranauskas.

Paskui, kad milžinišku sodu pasidžiaugtų vilniečiai, dviejų kubinių metrų šiaudinis kūrinys buvo nuvežtas į miesto centrą. Dabar eksponuojamas verslo centre „Green Hall 2“ (Upės g. 21). Darbo valandomis norintys gali užeiti ir pasigrožėti. Čia sodas atsirado neatsitiktinai. A. Baranauskas su M. Liugiene šiame pastate yra padarę gražų projektą – šiaudais išpynę vienos patalpos lubas (18 kv. m). Užsakė viena užsienio kompanija, kad papuoštų savo biurą. Užsirašius iš anksto ir susitarus su savininkais, galima apžiūrėti ir šį unikalų šiaudinį dirbinį.

Darbuojantis prireikė ir kopėčių.

Rugių užsiaugino pats

Trisdešimt A. Baranausko surištų mažesnių sodų šiuo metu eksponuojama Lietuvos edukologijos universiteto centriniuose rūmuose. Tokiu skaičiumi jam norėjosi pažymėti savo sodų rišimo trisdešimtmetį. Kiek per šį laikotarpį iš viso surišo ir išdovanojo sodų, Arvydas jau nepamena. O išmoko šio amato gana paprastai – patyrinėjo dailės dirbinių parduotuvėje kabančius sodus, pabandė ir pavyko. Kuo toliau, tuo dailiau pavykdavo.

Sodo pagrindą Arvydas surišo prie savo namų, o pabaigė Pavilnio bažnyčioje, kurios chore tautodailininkas gieda.

Pašnekovo teigimu, senovėje šis užsiėmimas žiemos vakarais buvo savotiška meditacija. „Kita vertus, ir sąnaudos nedidelės. Susikarpei šiaudus, turi adatą ir siūlo, ir dirbi sau. Gali paskui padovanoti krikštynų ar vestuvių proga“, – kalbėjo jis.

Rekordiniam sodui Arvydas šiaudų užsiaugino pats prie savo namų Pavilnyje, 12 arų sklype. Pasėjo rugių, nusipjovė, atrinko stipriausius, gražiausius. Visam milžiniškam sodui prireikė 12 tūkst. 12 cm ilgio šiaudelių.

Didžiausią Lietuvoje šiaudinį Arvydo Baranausko surištą sodą galima pamatyti verslo centre "Green Hall 2" .Alinos Ožič nuotrauka

„Su M. Liugiene priėjome prie išvados, kad rugio stiebelis tvirtesnis, kuo molingesnėje dirvoje auga, – pasakojo Arvydas. – Jei kurie šiaudeliai silpni, aš suveriu du į vieną. Juk nesinori, kad sodas greitai suplyštų.“

Savo kūrinį jis dar papuošė šimtu šiaudinių paukštelių. Jie čia, pasak autoriaus, tinka, nes sodas – tarsi tarpininkas tarp žemės ir dangaus. Kaip ir paukšteliai. „Sodą apsupusios figūrėlės į kubatūrą neskaičiuojamos. Jei skaičiuotume ir su jomis, sodas būtų dar platesnis ir aukštesnis“, – patikslino Arvydas. Kuo puošti sodus, kiekvieno rišėjo fantazija. Įprasta nuo seno juos puošti ir saulutėmis. Arvydas simboliškai Lietuvos šimtmečiui pasirinko šimtą paukštelių .