Rūtai Vanagaitei „Alma littera“ atidavė visas knygas
Lei­dyk­la „Al­ma lit­te­ra“ pra­ne­šė nu­trau­kian­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su ra­šy­to­ja Rū­ta Va­na­gai­te: pa­gal su­si­ta­ri­mą vi­sos iš­leis­tos kny­gos grą­žin­tos au­to­rei.

Leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė sako, kad sprendimas išimti R. Vanagaitės knygas iš prekybos buvo nuoširdi leidyklos reakcija ir beprecedentis vertybinis sprendimas. Tolimesni rašytojos veiksmai ir pasisakymai bei tendencingas faktų iškraipymas užsienio žiniasklaidoje dar kartą parodė, kad leidyklos ir R. Vanagaitės vertybės skiriasi, rašoma išplatintame pranešime spaudai

„Gerbiame Lietuvos įstatymus ir, jais remiantis, sutartį su autore nutraukėme abipusiu sutarimu, ir jai perdavėme visas jos knygas. Visos autorinės teisės į knygas dar anksčiau buvo grąžintos autorei“, – teigia D. Viliūnienė.

D. Viliūnienės teigimu, visą šį laiką R. Vanagaitės knygos buvo saugios ir nepaliestos – buvo nuspręsta jas saugoti iki galutinio susitarimo. Autorė tą faktą žinojo, tad užsienyje pasirodę jos teiginiai, esą jos naikinamos – buvo ir yra klaidingi.

Kaip LŽ rašė anksčiau, apie 27 tūkst. R. Vanagaitės knygų atsidūrė Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) sandėliuose praėjusių metų spalio pabaigoje, o leidyklos „Alma littera“ sandėliuose laikytos 2,6 tūkst. „Mūsiškių“, kurias autorė žadėjo atiduoti bibliotekoms. Beje, skandalingai nuskambėjusios publicistės Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ „Amazon“ internetinėje parduotuvėje buvo pardavinėjama ir po beveik 200 dolerių.

Pagal susitarimą su autore knygos bus perduotos ne vėliau kaip per 40 dienų nuo susitarimo pasirašymo. Jos bus pristatytos į autorės nurodytą vietą.

„Nusprendėme knygas atiduoti autorei. Tai yra geriausias įrodymas, kad jos nesunaikintos, autorė nebegalės eskaluoti šios temos. Dabar knygų likimas yra R. Vanagaitės rankose. Ji su jomis galės elgtis savo nuožiūra, o visuomenė spręs, ar jai reikia šios autorės knygų“, – sako D. Viliūnienė.

LŽ primena, kad R. Vanagaitė apie partizanų vadą ėmė kalbėti, reaguodama į Seimo iniciatyvą paskelbti 2018-uosius Adolfo Ramanausko – Vanago metais, minint šimtąsias jo gimimo metines.

R. Vanagaitė interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai teigė, kad A. Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.

Jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro savo ruožtu pareiškė, kad A. Ramanauskas – Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu, bet jokių įrodymų nepateikė.

Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas – Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Lietuvos žydų bendruomenė taip pat nurodė neturinti jokios informacijos, kurie patvirtintų E. Zuroffo kaltinimus. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas –Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą.

1957 metais partizanų vadas sovietų teismo sprendimu buvo sušaudytas, jo palaidojimo vieta nežinoma iki šiol.

Lietuvoje partizaninis karas prieš sovietų okupaciją vyko 1944 – 1953 metais.