Robertas Beinaris: žadėjo pasaulio pabaigą, atnešė naują pradžią
Pir­ma­die­nio va­ka­rą te­le­vi­zi­ja krep­ši­nio ne­ro­do, tad ga­li­ma ra­miai pa­šne­kin­ti nau­ją­jį ka­me­ri­nės mu­zi­kos an­samb­lio „Mu­si­ca hu­ma­na“ me­no va­do­vą Ro­ber­tą Bei­na­rį. Di­de­lis krep­ši­nio ais­truo­lis, gruo­dį pos­te pa­kei­tęs prof. Al­gir­dą Viz­gir­dą, be jo­kių pa­uzių iš­kart ve­dė sa­vą­ją ko­man­dą į... „at­tac­ca“.

Monumentalieji ansamblio ciklai, festivaliai, vadovaujant obojininkui R. Beinariui (g. 1977), bus rengiami ir ateityje, tradicijos – gerbiamos. Tačiau kur naujas vadovas, ten ir nauji sumanymai. Jais R. Beinaris pasidalijo su „Lietuvos žinių“ žurnalistu.

Vasario 17-ąją, sekmadienį, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyks ansamblio „Musica humana“ koncertas „Johanno Sebastiano Bacho muzikos visata II“. Antroji iš parengtų keturių programų. Diriguojant prof. A. Vizgirdai, skambės J. S. Bacho, jo sūnaus Carlo Philippo Emanuelio Bacho ir Lietuvos XVII-XX amžių kompozitorių kūriniai. Dainuos sopranas Simona Liamo ir norvegų baritonas Steinas Skjervoldas, atskirus kūrinius grieš ansamblio solistai.

Ansamblis „Musica humana“ vienas pirmųjų Lietuvoje ėmėsi gaivinti senosios muzikos autentišką skambesį.

Tai tik pasaulio pabaiga

„Musica humana“ gyvuoja nuo 1974 metų. Ansamblį įkūrė ir 45 metus jam vadovavo fleitininkas prof. A. Vizgirda. Kolektyvas vienas pirmųjų Lietuvoje ėmėsi gaivinti senosios muzikos autentišką skambesį. Didelį impulsą davė A. Vizgirdos studijos Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje.

Praėjusį gruodį vadovo pareigas ir atsakomybę dėl kolektyvo ateities jis perkėlė ant R. Beinario pečių. Profesorius ansamblį patikėjo jaunajai kartai, o Robertas, kad išliktų jaunas, po 11 metų pertraukos ryžosi doktorantūros studijoms Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). 2014-aisiais jam suteiktas meno daktaro laipsnis.

Medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas (Robertas Beinaris - antras iš kairės). / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Musicos humanos“ nariu R. Beinaris tapo prieš pat pasaulio pabaigą – 2000-ųjų išvakarėse. „Ansamblio nariams sakiau: „Va, visi gąsdina trimituoja apie pabaigą, o kai kam tai naujo kelio pradžia. Pabaiga neatėjo, man prasidėjo nauja kūrybinė era“, – juokėsi R. Beinaris.

Tas muzikų pasaulis toks nuoseklus: ansamblyje Robertas pakeitė savo dėstytoją obojininką Romualdą Staškų. Tada kolektyvas tenkinosi fleita, obojumi, violončele ir klavesinu. O šiuo metu jame griežia net 13 instrumentininkų. Ūgtelėjo ir ambicijos.

„Tikrai išsiskiriame lanksčiu repertuaru, mat galime groti ir ansamblio, ir orkestrinius kūrinius: nuo Renesanso iki šiuolaikinių“, – didžiavosi naujasis ansamblio „Musica humana“ vadovas. Kolektyvas nepaprastai mėgsta lietuvišką muziką.

Praėjusį gruodį Robertas Beinaris perėmė ansamblio "Musica humana" vadovo pareigas ir atsakomybę dėl kolektyvo ateities. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Beinarių penketukas

Permainos, vadovų kaita nei ansamblio nariams, nei R. Beinariui nebuvo staigmena. Kad perleis ansamblio vairą, A. Vizgirda savo kolegai užsiminė ne kartą.

„Vis dėlto man tai – didelis įvykis. Truputį nenustygstu vienoje vietoje, ieškau to, kas nauja. Groju ir kituose ansambliuose – viskas mane domina. Atėjo metas ir save išreikšti, ir atskleisti tokį puikų kolektyvą“, – sakė obojininkas.

Ansamblio "Musica humana" trio. / Algirdo Rakausko nuotrauka

Robertas gimė šešių vaikų šeimoje, penki jų pasirinko muziką. Beinarių penketukas – lietuviška Jacksonų penketuko atmaina. Ir graži pamaina. Mat Roberto senelis, šviesaus atminimo Pranciškus Beinaris buvo kompozitorius, daugiau kaip penkiasdešimt metų dirbęs Kauno arkikatedros bazilikos vargonininku, choro vadovu. Labai gražiai dainavo močiutė Danguolė Bereckaitė-Beinarienė, nors likimas jai nelėmė tapti garsia operos soliste.

Visos trys R. Beinario atžalos taip pat muzikuoja, o žmona Vaida Striaupaitė-Beinarienė – kompozitorė. Jos kūrinys „Raktažodis“, aprėpiantis kelias muzikos epochas, bus atliktas per vasario 17 dienos koncertą.

Roberto Beinario žmona Vaida Striaupaitė-Beinarienė yra kompozitorė. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Mintyse – miuziklas

Po jo ateis vasario 21-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo proga „Musica humana“ surengs pasirodymą Lietuvos atstovybėje Minske. „Reikia vežti lietuvišką muziką. Ji ypač domina užsieniečius, ko gero, net labiau nei senieji Europos kompozitoriai“, – svarstė pašnekovas.

Ansamblis išties išsiilgęs užsienio gastrolių. Kelios jau planuojamos. Nemažai pasirodymų R. Beinaris yra surengęs su Amerikoje gyvenančiu vienu ryškiausių lietuvių vargonininkų Virginijumi Barkausku.

„Tikimės su juo bendradarbiauti, 2020-ųjų sausį Nacionalinėje filharmonijoje atlikti įžymųjį Franciso Puolenco Koncertą vargonams ir orkestrui. Galbūt pavyks jį nuvežti ir į JAV. Tai retokai atliekamas nepaprasto grožio kūrinys“, – kalbinamas apie ateities planus, sakė pašnekovas.

Lietuvos obojininkų kvintetas (Robertas Beinaris centre). / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Kuršių nerijos“ festivalis, sumanytas „Musicos humanos“, tikrai bus tęsiamas. Jis sėkmingai gyvuoja jau dvidešimt metų, lietuvių ir užsienio klausytojai pagal jį planuoja savo atostogas Nidoje ir Juodkrantėje.

„Vasaros pradžioje turėtų atsirasti ir naujas festivalis“, – prasitarė R. Beinaris, tačiau konkretesnių detalių nepateikė. Ankstoka. Ansamblis trokšta atlikti dar daugiau lietuviškų kūrinių, dažniau tapti pirmuoju jų atlikėju.

"Išsiskiriame lanksčiu repertuaru, mat galime groti ir ansamblio, ir orkestrinius kūrinius", - sakė obojininkas, kamerinės muzikos ansamblio "Musica humana" vadovas. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Taip pat svarsto galimybę sukurti visai šeimai skirtą miuziklą. Tokį, kuriam pakaktų ansamblio instrumentinės sudėties. „Norime atsigręžti į šeimą, stiprinti jos vertybes, ugdyti klasikinės muzikos klausytoją“, – programines kolektyvo nuostatas vardijo R. Beinaris.

Ketinama atnaujinti draugystę su senosios muzikos ir šokio trupe „Festa cortese“, tęsti bendras programas su žymiais dailininkais Albertu ir Jūrate Krajinskais, Aloyzu Stasiulevičiumi.

Visi trys Beinarių vaikai irgi muzikuoja. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Pas tėvelį

Šnekinamas apie vasario 17-osios koncertą, J. S. Bacho „visatą“, R. Beinaris teigė, esą senoji muzika labai svarbi muzikanto meistriškumui ir išsilavinimui.

„Milžiniškas barokinės muzikos palikimas yra viso mūsų muzikavimo pamatas. Vaikus geriausia mokyti pradedant nuo baroko epochos kūrinių, suprantama, paprastesnių. Taip natūraliai susiformuoja muzikinė asmenybė. Kai mes, ansamblio nariai, atsiverčiame J. S. Bacho, Georgo Haendelio, Arcangelo Corelli, Georgo Philippo Telemanno, Tomaso Albinoni ar kurio kito kompozitoriaus gaidas, sakome: „Na, tai einam pas tėvelį“, – nusijuokė obojininkas. – Grįžtame tarsi į šventą vietą, bažnyčią, kur jautiesi jaukiai lyg namuose. Muzikantai juokauja, esą norint atgauti „formą“, reikia groti J. S. Bachą. Iš dalies tai tiesa.“

***

Robertas Beinaris dėsto LMTA, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Nuo 2011 metų yra LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros. 2012-aisiais jam suteiktas docento, 2017 metais – profesoriaus laipsnis.

R. Beinaris baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. Jo mokytojas buvo Vytautas Masteika. Studijavo LMTA, docento R. Staškaus obojaus klasėje, 2003-iaisiais baigė meno aspirantūrą. Jau dešimtmetį gyvuoja R. Beinario įkurtas Lietuvos obojininkų kvintetas. 2002–2003 metais stažavo Liono nacionalinėje muzikos konservatorijoje (prof. Jeano Louis Capezzali ir Jerome'o Guichard'o obojaus klasėse). 2015 metais R. Beinaris apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ prizu.