Rašytojos Birutės Jonuškaitės jotvingiška tvirtybė
„Jei ti­kė­čiau rein­kar­na­ci­ja – pra­ėju­sia­me gy­ve­ni­me bu­vau ka­rei­vis“, – sa­kė ra­šy­to­ja Bi­ru­tė Jo­nuš­kai­tė pri­sta­ty­da­ma sa­vo nau­ją­jį ro­ma­ną „Maes­tro“.

Literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Audinga Peluritytė-Tikuišienė sveikino autorę: tokio siužeto knygų stigo. Jos teigimu, naujausias B. Jonuškaitės romanas – vertas dėmesio. „Kitados į profesionalų bendruomenę Birutė atėjo, kaip jaunoji autorė. Atgimimo laikotarpis kupinas perversmų, susigrąžinome laisvės idėją. Tarp egzodo literatūros ir knygų apie partizanus pasirodęs pirmasis B. Jonuškaitės romanas „Ievos neišvarė iš rojaus“ ją tvirtai įaugino į lietuvių moterų literatūros srautą. Autorė yra sakiusi, jog pačiai net neliko nė vieno šios knygos egzemplioriaus“, – šypsodamasi tvirtino A. Peluritytė-Tikuišienė.

Esu dėkinga likimui, kad gimiau Suvalkų trikampyje, kad gyvenau būtent ten.

Rašytojos kuriamas stiprios, aistringos ir temperamentingos moters– asmenybės paveikslas. Bet, pasak literatūrologės, pavaizduotos moterys nėra fatališkos, bet jų prigimtis stipri. Savo aistringumą jos priverstos perkelti į kūrybos erdvę. Šeimoms, atžaloms tai atneša prakeiksmą, sumaištį.

Moteriško epo variantas

Atsigręžiant į 1989-uosius: šiuo laikotarpiu, pasak humanitarinių mokslų daktarės, panašią problematiką narpliojančių moterų-rašytojų tebuvo vienetai. Tarp jų – Jurga Ivanauskaitė, Birutė Pūkelevičiūtė. „Maestro“, anot vertintojos, galima laikyti „moteriško epo“ variantu.

B. Jonuškaitė kilusi iš Seinų krašto (Lenkija), baigė Punsko licėjų lietuvių – lenkų kalbomis. „Gyveno pačiame Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruože, kur kertasi tautybių istorijos ir likimai. Akivaizdu, jog autorė nemažai pasisėmė iš tos aplinkos, augo tarp dviejų kultūrų, gerai pažino ir lenkų literatūrą“, – sakė A. Peluritytė-Tikuišienė.

Literatė yra išvertusi nemažai knygų iš lenkų kalbos, vienas vertimų – apie rašytoją, poetą Czeslawą Miloszą. 2006-aisiais Varšuvoje gavo Witoldo Hulewicziaus premiją už lietuvių ir lenkų literatūrų suartinimą. „Niekada nesvarsčiau, ar dėl to, jog turėjau galimybę susipažinti su lenkų literatūra, mano kūryba pakito. Gal, jei taip jaučia literatūros kritikai. Neanalizuoju, sąmoningai netraukiu tų stalčiukų: iš šito pasiimsi lauro lapą, iš šito – raudonėlio ar kito prieskonio. Esu dėkinga likimui, kad gimiau Suvalkų trikampyje, kad gyvenau būtent ten. Sukaupiau daug medžiagos, širdimi jaučiu, kaip ją panaudoti“, – kalbėjo B. Jonuškaitė.

Klausimai aštresni nei atsakymai

Ji svarstė, kad viduje tūnanti stiprybė turbūt pareinanti nuo jotvingių. Tačiau pažvelgęs į trapią, tarsi porcelianinę autorės figūrą, tvirtybe gali ir suabejoti. „Išorė kartais apgauna, apie tai dažnai kalbu savo romanuose“, – tikino autorė.

Vilniaus knygų mugėje vykusiame B. Jonuškaitės knygos „Maestro“ pristatyme dalyvavo kunigas Algirdas Toliatas. Jis prisipažino mokykloje nebuvęs didelis literatūros gerbėjas. Tačiau dabar suranda dvasingumo, sielos knygų, kuriose klausimai aštresni nei atsakymai, tai primena žmonių gyvenimus.

Pagrindinis romano „Maestro“ herojus – dailininkas Viktoras. Kunigo manymu, jis ir yra rašytojos „akys“. Viktoras niekada nepatyrė tikros motiniškos meilės, išgyveno stingdantį karo siaubą, buvo išduotas moters, kurią mylėjo. Tokios gyvenimo patirtys lėmė pagrindinio herojaus charakterį ir gyvenimo būdą. „Visos patirtys sugrįžta per santykius su šeima, per moterį. Daug arogancijos, nepasitenkinimo. Gal tai tapo jo kūrybos varikliu?“ – svarstė A. Toliatas.

Vilniaus knygų mugėje vykusiame Birutės Jonuškaitės romano “Maestro” pristatyme dalyvavo: (iš kairės) Audinga Peluritytė-Tikuišienė, pati autorė ir kunigas Algirdas Toliatas. / Alinos Ožič nuotrauka

Personažai skendėja rūke

Čia daug neatsakytų klausimų. Dievo atmetimas: kur tas Dievas, kai aplink karai, motinos apleidimas… „Kietumas, didybė, visa ko žinojimas, esą mes menininkai, mes vieninteliai viską išjaučiantys… Taip, čia yra tiesos. Viktoras didžiuojasi talentu, o žmogaus trapumą slepia, jo gėdinasi“, – analizavo herojaus elgseną kunigas.

Žodžiai, anot A. Toliato, suskamba tik rašytojo dėka. „Tik rašytojai sugeba suvirpinti visas spalvas, palikti tave be atsakymų. Klausimai, į kuriuos randame atsakymus – įkalinti žmogiškos logikos „, – sakė dvasininkas.

B. Jonuškaitės sukurti personažai, A. Toliato manymu, tarsi skendėja rūke – visus atsakymus skaitytojas turi susirasti pats, perleisti per save. „Susipynę jausmai. Proga pasisukti lietuvių – lenkų kalneliuose. Dėl paribio – svarbu, kad paliesta šių tautų kaimynių tautų tematika. Tautos tarpusavyje susijusios, bet kai kurios nuoskaudos, pūliniai, išlikę nuo karo laikų – neleidžia suartėti. Tačiau vienas kito palaikymas itin reikalingas“, – kalbėjo kunigas.

Jis pabrėžė, kad romane „Maestro“ narpliojama problematika priverčia pagalvoti ir apie šių dienų emigraciją. Kaip jautiesi savo namuose, ar esi laukiamas?

Palieka vietos pamąstymams

A. Peluritytė-Tikuišienė bandė B. Jonuškaitės išklausinėti, kokia pozicija jai artimesnė: ar rašytojo Jaroslavo Melniko, kuris savo esė knygoje „Laisvė ar nuodėmė“ apmąsto santykį tarp nuodėmės ir laisvės, ar Leonardo Gutausko, kuris romane „Vilko dantų karoliai“ rašė, kad ir kiek esi laisvas, visi atsakymai slypi gėryje ir grožyje? O galbūt jai artimos vieno žymiausių gyvenimo filosofijos kūrėjų Friedricho Nietzsche's egzistenciniai apibendrinimai? „Kad aš žinočiau, ką palaikau?! Todėl ir keliu klausimus. Neretai sakinius užbaigiu klaustuku, palieku vietos pamąstymams. Viskas daug paprasčiau, nei atrodo“, – šypsojosi literatė ir pridūrė, kad jos naujasis romanas turi gerąjį pradą.

B. Jonuškaitė prisipažino, jog „Maestro“ herojė moteris atėjo iš pasąmonės, svarstė, gal buvo ją susapnavusi. „Visa knyga nuo to prasidėjo. Nežinau, iš kur, bet matau tą įvaizdį prieš akis – keistą laukinę moterį, gal šiek tiek išprotėjusią, kuri sugeba iššaukti vilkus ir kitus gyvūnus. Ta moteris nedavė ramybės, dieną naktį“, – pasakojo rašytoja. Ir prisiminė, kad sutuoktinio gimtosiose vietovėse šalia Ukmergės iš tikrųjų gyveno miško Janė, visa tai susipynė ir šalia Maestro atsirado miško herojė.

Autorei rūpėjo perteikti pagrindinius dalykus: kas atsitinka, kai vaikas praranda meilę, užauga su tuštuma, kuo jis užauga? Kita tema – kūrėjo egoizmas ir puikybė, sunkiausiai pagydoma, pavojingiausia liga. „Ar be egoizmo įmanoma ką nors pasiekti, tapti žinomu dar gyvam esant? Kiekvienas nori būti nemirtingas“, – dėstė akcentus B. Jonuškaitė.

Kodėl pagrindiniu herojumi pasirinko dailininką? „Menininkams daug duota, bet tenka iškęsti ir daug išbandymų, kančios. Maestro, nesuvokdamas tragizmo, visą gyvenimą bijo įsimylėti, įsipareigoti, bijo pamatyti tolstančios moters nugarą, tad užsideda dendžio kaukę“, – kalbėjo rašytoja.

Kad varpas skambėtų sodriai, A. Toliato žodžiais tariant, reikia didelės vėtros, kuri suvirpintų visa, kas jame geriausia. „Maestro talentas ateina iš kančios. Nebūtų karo, išdavystės, nebūtų iškilę gelmės ir tuštybės klausimai. Šlovė praeinanti, bet ji eina šalia. Kiekvienas turime išgyventi Bibliją per save, o jei neišjausi, tai tik tuščia teorija. Plauksi paviršiumi“, – sakė kunigas.

Naujausią romaną autorė pristatė per Vilniaus knygų mugę. / Alinos Ožič nuotrauka

Birutė Jonuškaitė (g. 1959 ) – lietuvių rašytoja, poetė, publicistė. Gimė Seinų apskrityje, Lenkijoje, baigė Punsko licėjų, studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. Dirbo Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuviškame žurnale „Aušra“, ėjo atstovės spaudai padėjėjos pareigas Suvalkų savivaldybėje. 1985 metais atvyko pas vyrą į Lietuvą, kurį laiką rašytoja gyveno ir dirbo Ukmergėje, vėliau su šeima išvyko į Kanadą. Grįžusi dirbo žurnaluose „Šeima“, „Šeima ir pasaulis“, jiems vadovavo. Nuo 1994 metų yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė, 2018-aisiais – išrinkta jos pirmininke. Pirmieji jos kūriniai išspausdinti 1986-aisiais „Pergalės“ žurnale. Vėliau jos kūryba spausdinta įvairiuose leidiniuose, almanachuose, rinkiniuose. B. Jonuškaitė taip pat verčia literatūrą iš lenkų kalbos. „Maestro“ yra penkioliktoji autorės išleista knyga. Ji yra išleidusi eilėraščių, apysakų ir apsakymų knygų, parašiusi šešis romanus. Autorės kūryba verčiama į daugelį užsienio kalbų.