Praha ir Jonas Basanavičius
Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos ga­le­ri­jo­je (Uni­ver­si­te­to g. 3) ati­da­ry­ta iki gruo­džio 31 die­nos veik­sian­ti par­oda „Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus Pra­ha“. Eks­po­zi­ci­jo­je pri­sta­to­mos Pra­hos mies­to mu­zie­jaus ar­chy­ve esan­čios fo­tog­ra­fi­jos, vaiz­duo­jan­čios XIX-XX am­žių san­dū­ro­je spar­čiai au­gan­čią Pra­hą, ku­rio­je gy­ve­no ir ra­do įkvė­pi­mą Lie­tu­vos tau­ti­nės kul­tū­ros kū­rė­jas J. Ba­sa­na­vi­čius.

Prahoje J. Basanavičius (1851 – 1927) praleido keletą metų, tačiau, kaip per parodos atidarymą sakė bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, Praha mums svarbi tuo, kad J. Basanavičiaus garsusis kreipimasis į tautą ir nepriklausomybės siekimo idėja atsirado būtent čia. J. Basanavičių šiame mieste įkvėpė ir čekų tautinis atgimimas. Pats J. Basanavičius savo autobiografijoje yra pabrėžęs: „ (...) apsigyvenimas Pragoje mano gyvenime turi didžiausią reikšmę, kuri ne tik man yra svarbi, bet iš dalies visai Lietuvai. Čia, neperdėjus galima būtų sakyti, stovėjo lietuvystės atgimimo vygė, iš kurios sušvito „Auszra“. Su Praga ir mano paties likimas yra stipriais ryšiais susirišęs.“

Namas Karališkuosiuose Vinohraduose (gatvių Balbinova ir Palackeho kampas), kuriame iš Karolio aikštės persikėlė gyventi Jonas Basanavičius, dabar yra beveik nepakitęs.

Įkvėpė čekai

Kaip pasakojama parodos stenduose, 1880 metais baigęs medicinos studijas Maskvoje J. Basanavičius atvyko dirbti į Bulgarijos Lomo miestą, kur gavo vyriausiojo ligoninės gydytojo vietą. Daugiau kaip po dvejų metų išvyko pakeliauti po Europą – lankėsi Balkanuose, viešėjo Vienoje. Galutinė stotelė buvo numatyta Prahoje. Čia jis atsidūrė 1882 metų gruodžio 19 dieną. Pirmiausia butą išsinuomojo Karolio aikštėje. Deja, šis namas neišlikęs, nugriautas po Antrojo pasaulinio karo. Jo vietoje pastatyta didelė poliklinika.

Karolio aikštės atvirukas. Trečiame name iš dešinės 1882 metais butą išsinuomojo Jonas Basanavičius. Šis namas neišlikęs./ Parodos "Jono Basanavičiaus Praha" nuotrauka

Praha, kaip ir tuometinis Vilnius, buvo didelės imperijos provincijos miestas. Tik Praha priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai, o Lietuva – Rusijos. Prahoje tuo metu buvo gerokai laisviau nei Vilniuje. Virė turtingas kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, miestas sparčiai augo. Po Vienos ir Budapešto Praha tapo trečiu pagal svarbumą Habsburgų monarchijos miestu. XIX amžiuje Čekijoje atidarytas nacionalinis teatras, nacionalinis muziejus bei kitos kultūros institucijos. Stiprėjo čekų kalbos pozicijos viešajame gyvenime, virė aktyvi kultūrinė veikla. Prahoje buvo parodyta Bedrycho Smetanos opera „Libuše“.

2013 metais Prahoje atidengta atminimo lenta Jonui Basanavičiui./ cz.mfa.lt nuotrauka

Parodos archyvinės nuotraukos parodo, kaip sparčiai tuo metu keitėsi Praha. Nacionalinis teatras, daktarui atvykus čia gyventi, jau prieš metus buvo atidarytas.

Gyvendamas Čekijoje J. Basanavičius stebėjo, kaip sėkmingai ir darniai viena šalia kitos gali gyvuoti čekų, vokiečių, žydų kultūros. Čekai aktyviai reikalavo politinių, kultūrinių reformų, leidžiančių būti lygiaverčiais su vokiečiais. Čekų pavyzdys daktarą įkvėpė, skatino darbuotis, kad lietuviai atsitokėtų.

Prakalba „Aušrai“

J. Basanavičius mąstė, ar ir Lietuvoje lietuvių kultūra galėtų prilygti dominuojančioms lenkų ir vokiečių kultūroms. Svajojo apie lietuvių nacionalines kultūrines institucijas, kurias čekams pavyko įsteigti daugiatautėje Habsburgų monarchijoje.

Taip atrodė Praha, kai čia gyveno Jonas Basanavičius./ Parodos "Jono Basanavičiaus Praha" nuotrauka

Prahoje J. Basanavičius 1883 metais pirmą kartą susitiko su lietuvių tautinio atgimimo veikėju Jonu Šliūpu, abu aptarė laikraščio „Aušra“ leidimo reikalus. Gyvendamas Karlo gatvės name, J. Basanavičius parašė ir žymiąją „Aušros“ prakalbą, išbudinusią lietuvių tautos sąmonę. Vėliau savo biografijoje daktaras minėjo, kad po kurio laiko sugrįžęs prie šios prakalbos žodžių, cituotų teksto pradžioje, jis susigraudinęs ir apsiverkęs: „Tarytum aš tuomet prajaučiau, kad šitie iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis ir sukels juose tėvynės ir savo kalbos meilę, be kurios nė koks tautos atgaivalėjimas negalimas – taip ir atsitiko.“ J. Basanavičius tapo didžiausiu romantiškojo lietuvių tautinio atgimimo ideologu.

Kai 1882 metais Jonas Basanavičius apsistojo Prahoje, mieste važinėjo arklių traukiami tramvajai./ Parodos "Jono Basanavičiaus Praha" nuotrauka

Kaip pasakojo parodos atidaryme dalyvavęs Čekijos ambasadorius Lietuvoje Vitas Korseltas, varnelės ant raidžių lietuvių kalbos abėcėlėje atsirado iš čekų kalbos. „Visada didžiavausi, kad čekų kalbos abėcėlėje yra raidžių su varnele. Kai kas mene traukdavo per dantį. Tačiau matydamas tas pačias varneles lietuvių kalbos abėcėlėje, džiaugiuosi dar labiau. Tai rodo, kad mes, čekai, galime savo turtą perduoti kitai tautai“, – kalbėjo jis.

Praha mums svarbi tuo, kad Jono Basanavičiaus garsusis kreipimasis į tautą ir nepriklausomybės siekimo idėja atsirado būtent čia.

Asmeninė drama

1883 metais J. Basanavičius persikėlė gyventi į Karališkuosius Vinohradus, butą išsinuomojo iki šių dienų išlikusiame name Bablinova ir Palackeho (dabar – Anglicka) gatvių kampe. Čia apsistojęs jis susipažino su netoliese gyvenančia Prahos vokiete Gabriela Eleonora Mohl. 1884 metais juodu susituokė, tais pačiai metais išvyko į Bulgariją. Deja, net šiltesnis klimatas nepadėjo sunkiai džiova sergančiai jo žmonai. Dešimčia metų jaunesnė Eleonora mirė 1889 metais. Vėliau, grįžęs į Lietuvą, J. Basanavičius nepasidavė jokioms piršlyboms ir jo gyvenime nebuvo kitos moters.

Šiandien ant namo, stovinčio Balbinova ir Anglicka gatvių sankryžoje, galime išvysti memorialinę lentą, liudijančią, kad čia 1883–1884 gyveno lietuvių tautos žadintojas dr. J. Basanavičius. Lenta atidengta 2013 metais.