Petras Vaitiekūnas: „Apie Ukrainos saugumą reikia kalbėti ir meno kalba“
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, lai­ki­no­jo­je pop-up sti­liaus ga­le­ri­jo­je (Su­ba­čiaus g. 6) vei­kian­čio­je šiuo­lai­ki­nio ukrai­nie­čių dai­li­nin­ko Igo­rio Gubs­kio par­odo­je „Ar­le­ki­nų vi­suo­me­nė“ ap­si­lan­kęs bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je Pe­tras Vai­tie­kū­nas tei­gia, kad ge­riau­sias bū­das Eu­ro­pai vėl pri­min­ti apie ne­si­bai­gian­tį ka­rą Ukrai­no­je – kal­bė­ti me­no kal­ba.

Pasak buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainone, dabartinio Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos patarėjo Kijeve Petro Vaitiekūno, Lietuva ir Europa pavargo nuo Ukrainos karo, tačiau jo reikšmė – kaip buferio, apsaugančio likusią Europą nuo Rusijos agresijos.

„Europa neturi pamiršti Ukrainos fronto, nes jeigu Europa užmirš, pati ateityje nukentės“

P. Vaitiekūnas ieško būdų, kaip apie Ukrainos saugumo klausimus Europai kalbėti ir meno kalba, nes tai, anot jo, geriausias būdas pasiekti demokratinės Europos gyventojų širdis.

Apsilankęs ukrainiečių dailininko parodoje P. Vaitiekūnas su šią parodą į Vilnių atvežusia Ukrainoje šiuo metu gyvenančia lietuve Eva Bakiene aptarė naujus būdus, kaip meno projektų pagalba atkreipti europiečių dėmesį į Rusijos agresiją Ukrainoje.

„Vakarai pavargsta nuo karo Ukrainoje, ir Lietuvoje tą nuovargį jaučiu – naujienų srautas apie karą, Donbasą, kasdien žūstančius Ukrainos karius nenutrūksta jau penktus metus. Europa neturi pamiršti Ukrainos fronto, nes jeigu Europa užmirš, pati ateityje nukentės. Jei nori pakeisti Europos politiką, turime rasti būdų prisibelsti į 500 mln. europiečių širdis, – sakė P. Vaitiekūnas. – Gyvename tikrai demokratiniame žemyne, čia žmonių balsas yra labai svarbus, ir jeigu Europos žmonės nesupras, kokį svarbų Rusijos agresijos „buferio“ vaidmenį šiandien atlieka Ukraina ir kad šią šalį būtina palaikyti, tai Rusijos agresija ateis ir į mūsų namus“.

Meno istoriją išmanantis karštųjų taškų politikas P. Vaitiekūnas įsitikinęs, kad pusės milijardo europiečių sąmonę galima pasiekti kreipiantis į juos meno kalba. „Į Europos gyventojų širdis kol kas pasibelsti galima per meną – dokumentiniai filmai, fotografija, dailė, garsių menininkų pasisakymai ir kt. Bet patys ukrainiečių biurokratai apie tai mąsto dažnai provincialiai ir mes galime ukrainiečiams šioje vietoje padėti. Ukrainoje – didžiulė meno rinka ir konkurencija, senos tradicijos, daugybė talentų, ir Ukraina tikrai gali nustebinti Europą, o Lietuva gali padėti“ , – teigė aštuonerius metus Ukrainoje dirbantis P.Vaitiekūnas.

„Į Europos gyventojų širdis kol kas pasibelsti galima per meną", - sakė parodoje apsilankęs Petras Vaitiekūnas.Art Projects archyvo nuotrauka

Su Ukrainos meno rinką gerai pažįstančia meno tarpininke E. Bakiene diplomatas diskutavo apie galimas tokių meno projektų formas ir turinį Lietuvoje ir Europoje. Abu įsitikinę, kad apie Ukrainos fronto svarbą daug galima pasakyti įspūdingo dydžio garsių Ukrainos batalistų darbai, o taip pat Niujorko parodų erdvių lygmens Ukrainos fronto fotografų nuotraukomis. Ir E.Bakienė, ir P.Vaitiekūnas jau po poros savaičių grįš į Kijevą, kur jau konkrečiai galės domėtis, kaip plėtoti šią idėją – meno kūriniais kalbėti apie Ukrainos kovą.

Igorio Gubskio arlekinai dėvi Napoleono laikų kepuraites.Romo Jurgaičio nuotraukos

Iš Ukrainos atkeliavusi paroda „Arlekinų visuomenė“ iki spalio pabaigos Vilniaus senamiestyje veikia kaip inidviduali susitikimų erdvė besidomintiems Ukrainos menu. Beje, P. Vaitiekūnas prisipažino, kad „ukrainietiškojo Saukos“ paroda jam pasirodė „per graži“. „Paveikslai gerai nutapyti, bet mano skoniui per daug gražūs, per daug tematiniai ir aiškaus siužeto, tarsi nuspėjami, skirti namams papuošti. Nors pripažįstu, kad I. Gubskio darbai – geri, mano žmonai patiko, nes ji – kultūringesnė, visai ne tokia laukinė kaip aš“, – šypsojosi P. Vaitiekūnas.

Igoris Gubskis. Lošėjas.

Iš Lugansko srities – dabartinio karinio konflikto vietos – kilęs I.Gubskis pokalbiuose su Kijevo galerininkais yra išliejęs savo pyktį dėl esamos politinės situacijos, o apie mūsų šalį sakė, kad patiki savo kūrinius eksponuoti Lietuvoje, „kaip sveikiausioje Vakarų Europos šalyje“.