Paskutinės Dainiaus Zubraus rungtynės
Be­ne gar­siau­sias Lie­tu­vos le­do ri­tu­li­nin­kas Dai­nius Zub­rus na­cio­na­li­nės rink­ti­nės gar­bę pa­sau­lio čem­pio­na­te gi­na tre­čią kar­tą. Ir pa­sku­ti­nį.

D. Zubrus, kuriam birželį sukaks 40 metų, oficialių rungtynių buvo nežaidęs nuo 2016-ųjų vasaros. Net 19 sezonų pajėgiausioje ledo ritulio lygoje NHL praleidęs sportininkas jau manė susitaikęs su karjeros pabaiga, tačiau sutiko dar kartą apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą ir dalyvauti šių metų pasaulio IB diviziono čempionate. Per varžybas Kaune Dainius įrodinėja, kad daugiau kaip pusantrų metų pertrauka jo įgūdžių niekur nepradangino.

Lietuvis NHL žaidė 1399 rungtynes, per jas pelnė 240 įvarčių ir atliko 388 rezultatyvius perdavimus.

Vis dėlto šio vakaro dvikova su estais veikiausiai bus paskutinė ilgoje ledo ritulininko karjeroje. „Lietuvos žinių“ paklaustas, ar tada dės tašką, D. Zubrus atsakė: „Taip. Niekada niekur nesu viešai pareiškęs, kad baigiu sportinę karjerą. Nenorėjau tokio dėmesio ir viešumo. Rungtyniauti ir taip buvau baigęs, ramiai leidau laiką su šeima. Bet paskambino iš Lietuvos ir pasakė: ruoškis, reikės vėl žaisti. Jei čempionatas būtų vykęs ne Lietuvoje, vargu ar būčiau sutikęs. Tačiau pasitaikė puiki proga viską baigti savo tėvynėje.“

Trečias kartas

D. Zubrus atstovavo Lietuvos rinktinei 2005 ir 2014 metų čempionatuose. 2005-ųjų varžybos įsimintinos tuo, kad lietuvių delegacija į pirmenybes Eindhovene (Olandijoje) dardėjo autobusu. Nors D. Zubrus jau buvo laikomas ledo ritulio garsenybe, jis atsisakė privilegijos į čempionatą skristi lėktuvu ir važiavo su visa komanda. Be to, dar parūpino kitiems žaidėjams ledo ritulio lazdų. Vis dėlto Eindhovene lietuviams teko kovoti dėl išlikimo. Tik pergalės prieš rumunus ir estus leido užimti 5 vietą. Nuo tada rinktinė I diviziono niekada nepaliko.

O štai 2014-ųjų IB diviziono pirmenybėse Vilniuje lietuviai iškovojo bronzą. D. Zubrus prie šios sėkmės prisidėjo 9 taškais (2 įvarčiai, 7 rezultatyvūs perdavimai) ir buvo išrinktas geriausiu turnyro puolėju. Grįžęs į JAV turėjo aiškinti bičiuliams, kokiose varžybose dalyvavo.

„Klube draugai manęs dažnai klausdavo, kas per turnyras yra IB diviziono čempionatas ir kokio velnio ten važiuoju. Ilgai jiems aiškindavau, kad pasitaikius progai didelė garbė atstovauti savo šaliai“, – prisiminė puolėjas.

Pirmenybės Vilniuje jam ir šeimai – žmonai Nathalie bei vaikams Thomui ir Emmai – paliko neišdildomus įspūdžius. „Mus sužavėjo žiūrovų gausa ir kylantis ledo ritulio populiarumas Lietuvoje. Po to čempionato padaugėjo besitreniruojančių vaikų. Vadinasi, žaidėme gerai. Šiemet šeimos paklausiau, ar neprieštarautų, kad vėl grįžčiau į rinktinę per čempionatą Lietuvoje. Žmona ir vaikai nedvejodami pritarė mano sumanymui, nes varžybos Vilniuje prieš ketverius metus jiems labai patiko“, – kalbėjo D. Zubrus.

Pakylėjo komandą

Lietuvos nacionalinę komandą treniruojantis vokietis Berndas Haake sakė, kad praėjusią žiemą D. Zubrus netinginiavo ir IB diviziono čempionatui rengėsi labai rimtai. Rinktinės veteranas išsaugojo puikią sportinę formą, tad „Žalgirio“ arenoje nenusileidžia nė vienam varžovui. Be to, jis, anot B. Haake's, yra didžiulė jėga ne tik ant ledo, bet ir drabužinėje. Daug patirties sukaupęs žaidėjas priverčia pasitempti kitus ledo ritulininkus.

„Kai Dainius būna kartu su komanda, mūsų drabužinėje šviečia saulė, – juokavo treneris. – Šį žaidėją visi gerbia, nes jis – lyderis. Neįmanoma per metus prarasti meistriškumo, kurį sukaupei per 19 sezonų, praleistų NHL.“

D. Zubrui negailėjo liaupsių ir trečiame čempionate su juo žaidžiantis kitas veteranas Mindaugas Kieras: „Geras jausmas būti kartu aikštėje. Apie Dainiaus požiūrį ir nusiteikimą daug pasako vien faktas, kad prie komandos jis prisidėjo likus trims savaitėms iki varžybų. Atvyko mums padėti, o ne pramogauti. Net per treniruotes su juo jaučiamas pakilimas. Visi tada labiau stengiasi, nori kuo geriau pasirodyti, pelnyti D. Zubraus pasitikėjimą.“

Svajonė buvo šalia

NHL lygoje D. Zubrus per 19 sezonų atstovavo šešiems klubams – Filadelfijos „Flyers“, Monrealio „Canadiens“, Vašingtono „Capitals“, Bafalo „Sabres“, Naujojo Džersio „Devils“ ir San Chosė „Sharks“. Iš viso lietuvis NHL žaidė 1399 rungtynes, per jas pelnė 240 įvarčių ir atliko 388 rezultatyvius perdavimus.

Kiekvieno ledo ritulininko svajonė ir tikslas – laimėti NHL Stanley taurę. D. Zubrus tris kartus buvo arti jos, bet žengti lemiamo žingsnio taip ir nepavyko. „Lietuvos žinių“ paprašytas prisiminti tuos tris finalus, ledo ritulininkas iš pradžių kelioms sekundėms nutilo ir susimąstė.

Atstovaudamas klubui „Sharks“ puolėjas iš Lietuvos (kairėje) turėjo paskutinę progą laimėti Stanley taurę. / AFP/Scanpix nuotrauka

„Pirmąsyk į finalą patekau, kai pirmą sezoną žaidžiau už Atlanto. Buvau vos 18 metų. Tada su „Flyers“ finalo seriją 0:4 pralaimėjome Detroito „Red Wings“, bet man tai neatrodė tragedija. Juk žmonės žaidžia NHL 15–20 metų ir ne visi pasiekia finalą. Aš jame žaidžiau vos sulaukęs pilnametystės, tad nelabai suvokiau, kas tai yra. Atrodė, nieko tokio. Maniau, nelaimėjome šiemet, laimėsime kitais metais“, – šyptelėjęs prisiminė D. Zubrus.

Kitos galimybės jam teko laukti 15 metų. 2012-ųjų finalas su „Devils“ klubu Dainiui maloniausias dėl savo indėlio į komandos rezultatus ir žaidimo minučių. Tačiau finalo serija vėl baigėsi skaudžiai – „Devils“ pralaimėjo Los Andželo „Kings“ pirmas dvejas rungtynes namie po pratęsimų (serijos rezultatas 2:4).

Ir tai dar buvo ne pabaiga. Paskutinė galimybė pačiupti Stanley taurę lietuviui atsirado 2016-aisiais. Tuomet jis jau žaidė klube „Sharks“. Bet finale San Chosė miesto „Rykliams“ teko pripažinti Pitsbergo „Penguins“ pranašumą (2:4).

„Prieš šį finalą neapkroviau savęs papildomomis mintimis, nes jaučiau, kad karjera eina į pabaigą. Negalvoti apie tai neįmanoma dėl aplink tvyrančio ažiotažo, tačiau stengiausi nesijaudinti ir išlikti ramus. Apmaudu, bet nepavyko laimėti. Labai gaila. Visuomet įdėdavau daug darbo ir pastangų, treniruotis pradėdavau dar liepą, kad kitą birželį turėčiau galimybę iškovoti Stanley taurę. Deja, pasiekti šios svajonės nepavyko. Ne visiems lemta“, – atsiduso D. Zubrus.

Mėgaujasi laisvalaikiu

Po karjeros etapo „Sharks“ klube lietuvis turėjo keletą pasiūlymų Europoje, bet nepriėmė jų – nenorėjo atitrūkti nuo šeimos. Dar žaisdamas vakarinėje JAV pakrantėje, San Chosė mieste, D. Zubrus suprato, kad ilgi išsiskyrimai su žmona ir vaikais slegia.

Baigęs rungtyniauti NHL jis su šeima persikėlė iš Naujojo Džersio į Floridos valstiją, kurioje gerokai šilčiau ir, kaip pats sako, palankesnė mokesčių sistema. Ledo ritulininkas nuolat pabrėžia, jog dabar labai brangina laiką, praleidžiamą drauge su žmona Nathalie ir judviejų vaikais. Anksčiau pasimėgauti šeimos ramybe neleisdavo intensyvus treniruočių ir varžybų grafikas bei ilgos kelionės po visą Ameriką.

„Pasiilgstu tik NHL klubų drabužinėse tvyrančios atmosferos. Ji kitokia, išskirtinė. Kiekvienoje komandoje žaidėjų santykiai būdavo labai šilti, broliški. O dabar man patinka leisti laiką su vaikais, gaminti jiems vakarienę, bendrauti. Tai vertinu kur kas labiau negu anksčiau. Dukrai 11 metų, sūnui – jau 15-a. Greitai jis paliks mūsų namus ir išvyks kur nors studijuoti. Todėl dienos būnant drauge man svarbesnės, nei galimybė tęsti karjerą kur nors Europoje. Laiko, kurį prarasčiau nesimatydamas su šeima, niekas nesugrąžins. Todėl šios akimirkos brangesnės už ledo ritulį“, – atviravo D. Zubrus.

Dabar jis randa laiko ir kitiems savo pomėgiams – medžioklei, pasivažinėjimui sniego motociklu. Veteranas pasvarsto apie galimybę imtis trenerio profesijos, bet sutiktų treniruoti tik vaikus. Nes darbas su profesionalais vėl pareikalautų daug laiko, atplėštų nuo šeimos.

Šį vakarą D. Zubraus šeima Kaune stebės paskutines jo rungtynes su Estijos rinktine. O paskui visi sugrįš į namus Floridoje.