Paskelbti „Auksinių scenos kryžių“ laureatai
Mi­nint Tarp­tau­ti­nę tea­tro die­ną sce­nos me­no kū­rė­jams įteik­ti aukš­čiau­si tea­tro ap­do­va­no­ji­mai už 2017 me­tų dar­bus.

Šiemet „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos šūkiu paskelbta „Laisvė. Tolerancija. Atvirumas“. Ji vyko Kaune, Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Taip pat įteikta padėkos premija už viso gyvenimo nuopelnus ir specialus apdovanojimas – Boriso Dauguviečio auskaras.

Pirmasis susidūrimas

„Auksinį scenos kryžių“ už spektaklį vaikams teikė buvęs Kauno valstybinio „Lėlių“ teatro meno vadovas Algimantas Bronius Stankevičius. Jis jaunuosius kūrėjus vadino teatro vaikais. „Jie daug dirba daigindami sėklutes kiekvieno žiūrovo širdyje. Per daug metų iš jų išauga gražus žolynas, o kartais – ir dideli, galingi teatro meno ąžuolai“, – svarstė jis.

Šis apdovanojimas skirtas instaliacijų spektaklio šeimai „Apie baimes“ režisierei Olgai Lapinai ir kūrybinei grupei. Jis pastatytas sostinės Valstybiniame jaunimo teatre. „Noriu ištaisyti savo ankstesnę klaidą ir padėkoti tėvams, – pirmiausia sakė režisierė. – Pasidžiaugti, kad šis „kryžius“ skirtas komandai, kitaip teatre ir nebūna.

Tai buvo drąsus eksperimentas. Aktorių – dešimt, o scenoje jų beveik nėra. Nėra ir pačios scenos. Esu dėkinga kiekvienam teatrui, kuris į savo repertuarą įsileidžia tokius netradicinius, nepatogius, galbūt nedėkingus, mažus, keistus spektaklius.“

„Prisimenu savo pirmąjį susidūrimą su teatru, – prisiminė aktorė ir viena ceremonijos vedėjų Elzė Gudavičiūtė. – Man buvo penkeri. Kūčių vakarą močiutė (ją vadinau motute) man ir broliui pripasakojo, kad naktį ateis senis Kalėda.

Ir atbilda, naktį atsidaro durys – matau sukrypusį senjorą, apsirengusį auliniais batais, vatine skrybėle, dideliu paltu, vietoje barzdos – plaukai lyg siūlai. Jis man sako: „Atėjau pasveikinti tavęs“. Atsimenu, puoliau ant kelių ir pamačiau, kad po tuo senio paltu – mano močiutės sijonas. Jis buvo išprašytas, o mama man paaiškino, kad tai – teatras.“

Graužė sąžinė

„Auksinis scenos kryžius“ už dramaturgiją skirtas Birutei Kapustinskaitei. Dramos „Terapijos“ autorė rašė apie vėžiu sergančias moteris. „Labiausiai noriu padėkoti žmogui, kurio nebėra – savo mamai. Be jos patirčių šio spektaklio nebūtų buvę, – sakė B. Kapustinskaitė ir tęsė: Mano mama buvo keliautoja ir vesdavo grupes į sunkiausius žygius kalnuose. Ji man yra pasakiusi: „Nesvarbu, kokios oro sąlygos ir kokio sunkumo perėja, kai užlipi į kalną, niekada negali sakyti, kad jį įveikei ar nugalėjai. Kalnai tave priima, įsileidžia arba ne. Jei ne – ieškai kitų perėjų, geresnių sąlygų ir lipi dar kartą.“

Apdovanojimą už vaizdo projekcijas pelnė lenkų menininkas Jakubas Lechas. Jis pasakojo, kad kuriant „Lokį“ kūrėjai eksperimentavo, vylėsi vėl susiburti draugėn.

„Buvo įdomi kelionė. Gaila, kad negalėjau pamatyti šio spektaklio, – pritarė jame vaidinantis ir „kryžių“ už nepagrindinį vaidmenį pelnęs Vainius Sodeika. Bei pridūrė: Dėkoju savo artimiesiems už pakantumą, nes vis mažiau laiko galiu skirti jiems.“

Scenografė Renata Valčik sakė, kad ją labiausiai įkvepia sutikti talentingi žmonės, didelė teatro šeima ir sūnus. „Jis yra pats supratingiausias ir sumaniausias vaikas pasaulyje. Tėvai menininkai supras, kaip graužia sąžinė, kai jų nematome“, – užsiminė R. Valčik, pelniusi „kryžių“ už scenografiją spektakliui „Apie baimes“.

Retai, kas 15 metų

Geriausiu choreografu tapo Martynas Rimeikis. Tai jau antrasis „kryžius“ šiam baleto artistui. Praėjusiais metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko jo baleto „Procesas“ pagal Franzą Kafką premjera. „Džiugu būti taip gražiai įvertintam už baletą, kuriuo gyvenau dvejus metus ir į kurį įdėjau visą save. Didžiausias ačiū – kūrybinei grupei ir baleto kolektyvui. Jie tikėjo manimi ir leido kasdien juos kankinti“, – neslėpė M. Rimeikis.

Už muziką šiam baletui apdovanotas kompozitorius Mindaugas Urbaitis. „Gera būti salėje, kurioje prabėgo mano paauglystės metai, pabūti gimtajame mieste, – pasakojo „Proceso“ kompozitorius. – Darbas buvo nepaprastai įdomus, buvo liūdna, kai jis baigėsi. Retai – kas 15 metų ir rečiau – būna tokių ypatingų bendradarbiavimo ir darnos atvejų.“

Operos solistės apdovanojimą už Džuljetos vaidmenį operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ pelnė Viktorija Miškūnaitė. Šiuo metu sopranas vieši Italijoje, kur jai skirtas Rodolfo Celetti bel canto akademijos geriausios metų solistės apdovanojimas.

Geriausi atstovai – aktoriai

„Didžiausia pagarba – XVIII amžiuje gyvenusiam dramaturgui Gottholdui Ephraimui Lessingui. Lenkiu galvą prieš režisierių Gintarą Varną, kuris pasirinko jo pjesę ir davė šį vaidmenį man. Mano širdies šiluma – Kauno teatre dirbantiems žmonėms ir Kaunui. Ačiū ir mano gyvenimo žmogui Veltai“, – padėkas dalijo Vytautas Anužis, pernai sukūręs Natano vaidmenį G. E. Lessingo dramoje „Natanas išmintingasis“.

Geriausia nepagrindinio vaidmens kūrėja Kamilė Petruškevičiūtė – Oskaro Koršunovo surinkto kurso mokinė. „Teatras man visada buvo stebuklas, jo atėjau kurti. O nuo tada, kai atėjau, – ir šeima bei namai“, – sakė K. Petruškevičiūtė, pernai kūrusi Leros vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ ir vaidmenį spektaklyje „#beskambučio“.

Kaip minėjo Kamilė, didžioji dalis jos mokytojų šiuo metu gastroliuoja Kinijoje. Tarp jų – ir geriausia aktorė Airida Gintautaitė. Ji pernai kūrė Marie Trintignant vaidmenį „Lokyje“. Atsiimti „kryžiaus“ atsiuntė kolegą Gytį Ivanauską ir primokė pakartoti paskutinį jos šuolį „Lokyje“.

Režisieriui Łukaszui Twarkowskiui teko „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią režisūrą. Savo padėkos kalbą jis taip pat atsiuntė iš Kinijos. Jį atstovauti paprašė V. Sodeiką. Ir šis scenoje pakartojo „Lokio“ epizodą – viešą režisieriaus kalbą, kurią vertė E. Gudavičiūtė.

„Neįmanoma išvardyti visų, kurie prisidėjo prie šio spektaklio, nes prie būrio atlikėjų yra ir būrys bendrakūrėjų. Taip pat – daugybė žmonių, kurie triūsė su mumis ilgus mėnesius, yra beatodairiškai atsidavę savo darbui, o dalis jų savo darbą iš naujo atlieka kaskart, kai rodomas spektaklis“, – rašė Ł. Twarkowskis.

Savo „kryžius“ neša jau 201

„Auksinis scenos kryžius“ už muziką dramos spektakliui skirtas kompozitoriui Algirdui Martinaičiui. Šokio kategorijoje įvertinti Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Nielsas Claesas už vaidmenis šokio spektaklyje „Aside“. Jaunojo menininko kategorijoje – Aušra Krasauskaitė už šokio spektaklio „Karmen“ choreografiją Klaipėdoje.

B. Dauguviečio auskaras kasmet skiriamas už sėkmingas naujų sceninės raiškos formų paieškas. Garsiojo režisieriaus auskaras šiemet teko šiuolaikinės operos kūrėjų trio – Rugilei Barzdžiukaitei, Linai Lapelytei ir Vaivai Grainytei. Jų opera „Saulė ir jūra“ rodoma Nacionalinė dailės galerijoje, kurios grindys tuomet užpilamos smėliu.

Apdovanojimai pradėti teikti 1992 metais, Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją. Nuo 1995 iki 2003 metų buvo teikiamos Stanislovo Kuzmos sukurtos Šv. Kristoforo statulėlės. Vietoje jų, nuo 2004-ųjų kovo, imta teikti „Auksinius scenos kryžius“.

Nuo tada šį ženklą viso yra pelnęs 201 teatro kūrėjas. Po keturis „kryžius“ pasidalijo režisieriai rekordininkai: Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus, Oskaras Koršunovas. Po tris – Eglė Špokaitė, Cezaris Graužinis, Aidas Giniotis, Nelė Savičenko ir Gintaras Makarevičius.

Šiemet padėkos premija už viso gyvenimo nuopelnus skirta NKDT vyriausiajam administratoriui ir aktoriui Rimantui Štarui. Kaip pastebėjo „kryžių“ įteikusi Jūratė Onaitytė, retas jo talentas – paversti salę tarsi gumine. „Ačiū komandai, su kuriais dirbame žiūrovų aptarnavimo skyriuje ir teatro vadovybei, kad dar „laiko“ mane, – juokavo legendinis KNDT darbuotojas ir linkėjo: Lai žydi, klesti Lietuvos teatras dar ilgus metus.“

„Auksinių scenos kryžių“ laureatai:

Debiutas / jaunoji menininkė – Aušra Krasauskaitė

Teatras vaikams ir jaunimui – spektaklis „Apie baimes“

Dramaturgė – Birutė Kapustinskaitė

Vaizdo projekcijų kūrėjas – Jakubas Lechas

Choreografas – Martynas Rimeikis

Šokėjai – Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Nielsas Claesas

Scenografė – Renata Valčik

Muzikos baletui kūrėjas – Mindaugas Urbaitis

Operos solistė – Viktorija Miškūnaitė

Muzikos dramos spektakliui kūrėjas – Algirdas Martinaitis

Boriso Dauguviečio auskaras – Rugilei Barzdžiukaitei, Linai Lapelytei, Vaivai Grainytei

Aktorius (nepagrindinis vaidmuo) – Vainius Sodeika

Aktorius (pagrindinis vaidmuo) – Vytautas Anužis

Aktorė (nepagrindinis vaidmuo) – Kamilė Petruškevičiūtė

Aktorė (pagrindinis vaidmuo) – Airida Gintautaitė

Režisierius – Łukaszas Twarkowskis

Padėkos premija už gyvenimo nuopelnus – Rimantui Štarui