Pasimatymas su Giedre Kaukaite
Spa­lio 21 die­ną Na­cio­na­li­nė fil­har­mo­ni­ja kvie­čia į su­si­ti­ki­mą su vie­na iš­ki­liau­sių lie­tu­vių dai­ni­nin­kių Gied­re Kau­kai­te. Tu­ri­nin­gos so­lis­tės veik­los 50-me­čiui skir­ta­me su­si­ti­ki­me lau­kia įvai­rios staig­me­nos, o svar­biau­sia jų – re­ži­sie­riaus Ma­riaus Si­pa­rio do­ku­men­ti­nio fil­mo „Aš ži­nau tą smo­ką“ pri­sta­ty­mas.

Susirinkusiems į susitikimą su G. Kaukaite Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje žadama spalvinga kūrybinio kelio ekspozicija – koncertiniai drabužiai, sukurti Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Zitos Sodeikienės ir Ingos Budriuvienės; garsių juvelyrų Pauliaus Lantucho ir Aleksandro Šepkaus dainininkei kurti papuošalai, Algimanto Kunčiaus, Antano Sutkaus, Algimanto Žižiūno, Liudo Ruiko dainininkės fotoportretai, koncertų programėlės ir afišos. Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio pristatomoje popietėje ketina dalyvauti G. Kaukaitės mylimi solistai Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė ir Nerijus Masevičius bei klavesinininkas Balys Vaitkus.

Privalai įrodyti ir apginti

Svarbiausia solistės kūrybinės veiklos retrospektyvos dalis – LRT dokumentinis filmas „Aš žinau tą smoką“. Apie ką šis filmas? Kaip sako pati G. Kaukaitė, filmas yra apie menininko pasirinkimą, apie kriterijus. Pasirinkimo teisė ir galimybė – didelė moralinė vertybė, ją privalai įrodyti ir apginti. Filmavimas prasidėjo nuo scenarijaus autorės Ugnės Dalinkevičiūtės prašymo: „Vienu sakiniu išsakykite mintį, kurią manote esant jums pačią svarbiausią.“ Atsakiau: „Svarbiausia man buvo tikėti tuo, ką darau. Ir manau, kad nieko nedariau, kuo nebūčiau šventai tikėjusi. Jei kas manęs paklaustų vėl, atsakyčiau tą patį.“

Apie šią dokumentinę kino juostą muzikologas prof. Jonas Bruveris rašė: „1968-ieji – sėkmingi G. Kaukaitės metai: baigta konservatorija, laimėti trys konkursai, pavasarį debiutas Operos ir baleto teatre, o tų pat metų rudenį prasidėjusi stažuotė Milano teatro „La Scala“ akademijoje. 10 metų Operos ir baleto teatre dainavusi didžiuosius soprano vaidmenis, po to 20 metų buvusi Nacionalinės filharmonijos solistė, daugiau kaip tris dešimtmečius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogė profesorė G. Kaukaitė yra mūsų dainavimo meno tradicijos puoselėtoja ir tęsėja. Filme apie savo veiklą ir jos pokyčius G. Kaukaitė kalba į save žvelgdama tarsi iš šalies, taip, kaip ji kalba ir rašo apie kitus. Kai laimėjo pirmą vietą Michailo Glinkos konkurse ir padainavo pirmąjį solinį koncertą, pasijuto galinti būti nuo nieko nepriklausoma. Posūkis į koncertinę veiklą tapo „paženklintai prasmingas, likimo dovana“. Filmas „Aš žinau tą smoką“ yra apie tai, kaip pripažinta operos solistė, lyg vėl išgirdusi protėvių dainuotų dainų šauksmą (t. y. pajutusi tą jų smoką), atsisakiusi teatro scenos ir pasirinkusi koncertų dainininkės kelią, tapo naujo muzikos kūrybos sąjūdžio dalimi, skatintoja ir įkvėpėja. Kūrybinės veiklos dešimtmečiui padainavusi Felikso Bajoro kūrinių rečitalį, dvidešimtmečiui G. Kaukaitė jau suruošė beprecedentį renginį – šešių programų ciklą „Lietuvių kompozitorių vokalinė kūryba“. Taip lyg ir įprastinė artistės biografija virto naujo meno reiškinio dalimi.

Išskirtinis atsidavimas

Pasak muzikologo Edmundo Gedgaudo, be jos tas reiškinys nebūtų atsiradęs: „Pajutę G. Kaukaitės interpretacinę galią, kompozitoriai suskato jai kurti.“ Dainininkės dėka klausytojus pasiekė didžiulis pluoštas šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinių. Ji buvo pirmoji šių kūrinių atlikėja, dauguma opusų jai rašyti, dedikuoti arba jos inspiruoti. Tai – F. Bajoro, Eduardo Balsio, Osvado Balakausko, Justino Bašinsko, Algimanto Bražinsko, Jurgio Juozapaičio, Vytauto Jurgučio, Juliaus Juzeliūno, Broniaus Kutavičiaus, Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio stambios formos vokalinės kompozicijos – ciklai, kantatos, oratorijos ir pavieniai kūriniai.

Apie G. Kaukaitės išskirtinį atsidavimą lietuvių kompozitorių kūrybai liudija ir jos pačios sudarytas, 2009 metais Lietuvos muzikų sąjungos išleistas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Lietuvių kompozitorių vokalinė kūryba“. Greta intensyvios koncertinės veiklos (padainuota per 1000 solinių koncertų, dalyvauta oratorijų pastatymuose), nusifilmuota televizijos juostose, palikta gausių įdainavimų Lietuvos radijuje, ilgus metus dėstyta Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Atlikdama kone visą XX amžiaus lietuvių vokalinę klasiką ir įvairių epochų bei stilių muziką, G. Kaukaitė lygia greta imdavosi ir plunksnos, profesionaliai bei įtaigiai aprašydama įžymiųjų kolegų bei pradedančiųjų solistų premjeras, dainininkų konkursus „Literatūroje ir mene“, „7 meno dienose“, kituose periodikos leidiniuose. Šiuo metu G. Kaukaitė yra nuolatinė „Literatūros ir meno“ autorė.

Giedrė Kaukaitė per koncertą kūrybinės veiklos 20-mečiui paminėti./Asmeninio archyvo (Algimanto Žižiūno) nuotrauka

Susitikimas su kūrybinės veiklos 50-metį mininčia dainininke G. Kaukaite vyks spalio 21 dieną, sekmadienį, 16 val., Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.