Olandų dailininko piešiniai priverčia nusišypsoti net paniurėlius
Ma­žai džiaugs­mo se­nat­vė­je – fra­zė, ku­rią yra gir­dė­jęs be­veik kiek­vie­nas. Ta­čiau olan­dų dai­li­nin­kas, ilius­tra­to­rius Ma­rius van Dok­ku­mas apie se­nat­vę tu­ri su­si­da­ręs kiek ki­to­kią nuo­mo­nę. Įkvėp­tas pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių kas­die­ny­bės jis su­ku­ria žais­min­gus pa­veiks­lus.

M. van Dokkumas perkelia žiūrovą tarsi į senovinį atviruką, tačiau tuo pat metu nenutolsta nuo realybės – atvaizduojami įvykiai ir situacijos, su kuriomis tenka susidurti kone kasdien. Regėtųsi viskas per daug paprasta, tačiau dailininko darbai pavergia šiltumu, nuoširdumu.

„Dailininkas teptuką prie drobės prideda tik po ilgus mėnesius trunkančių apmąstymų.“

Šypsosi net paniurėliai

Vakarojantys senstelėję sutuoktiniai, sėdintys priešais televizorių ir kremtantys traškučius, mitri senjorė bandanti išmokti dirbti kompiuteriu, kumptelėję žilaplaukiai čiužinėjantys pačiūžomis, – tai tik keletas M. van Dokkum paveikslų siužetų. Juose gyvenimas virte verda – dailininkas savo darbais bando įtikinti žiūrovą: amžius ne riba, ne priežastis atidėliojams; senatvė ne tokia baisi, jei šalia – antroji puselė.

Šešiasdešimt vienerių dailininkas tapo įvairių žanrų paveikslus: portretus, peizažus, natiurmortus. Tačiau žinomumą jam atnešė linksmos geraširdiškų senolių gyvenimo scenos. Piešiniai, kupini mielų detalių nepalieka abejingų, – priverčia nusišypsoti net didžiausią paniurėlį.

Meno kritikai M. van Dokkumą dažnai lygina su vokiečių tapytoju Carlu Spitzwegu (1808–1885). O pats M. van Dokkumas linkęs pajuokauti: persirengti ir įkūnyti XVII-ojo amžiaus senuosius meistrus, tokius kaip Janas Steenas ar Isakas van Ostade. Dailininkas save vadina pasakotoju, ieškančiu būdų, kaip išreikšti savo įspūdžius humoristiškai.

M. van Dokkumas kilęs iš mažo Olandijos provincijos miestelio Andijk (Andeikas), įsikūrusiame šalia IJsselmeer (Eiselio) ežero. Studijavo krikščioniškoje Kampeno (Vokietija) dailės akademijoje (De Christelijke Academie voor Beeldende Kunsten, CABK).

Baigęs akademiją, apsigyveno Apeldorne, mieste vidurio rytų Nyderlanduose, kur šiuo metu dirba dailininku, iliustratoriumi ir dizaineriu.

Paliečia jautrias stygas

2015-aisiais Harderveiko mieste (Nyderlandai) „Stadsmuseum Harderwijk“ muziejuje suorganizuota dailininko darbų paroda sulaukė didelio pasisekimo ir šiltų atsiliepimų. Harderveikas Marių priėmė draugiškai. Ir dailininkui miestas patiko, priminė namus. Tad ėmė ieškoti vietos, kur galėtų nuolat rodyti savo darbus. Šiais metais Harderveike duris atidarė M. van Dokkumo muziejus, skirtas gyvo autoriaus kūrybai eksponuoti.

Dailininkas neretai sulaukia klausimo, ar tik jis nesišaipąs iš garbaus amžiaus žmonių? Į klausimą atsako klausimu: „Tikriausiai žiūrite į mano tapytą paveikslą?“ Menininkas geriausiai atpažįstamas dėl savo neišsenkančio humoro jausmo. Tačiau niekada nepagalvotum, kad dailininkas teptuką prie drobės prideda tik po ilgus mėnesius trunkančių apmąstymų. Nyderlandų interneto portalui „Visie.eo.nl“ M. van Dokkumas prisipažino besivadovaujantis dar dailės akademijoje gautu patarimu, kad negalima piešti bet ko.

Sunku patikėti, jog ankstyvaisiais karjeros metais daugelį savo paveikslų M. van Dokkumas įmetė į krosnį, kaip nepavykusius. Bet ilgainiui rezultatai jį vis labiau tenkino, – šiandien tokių atvejų beveik nepasitaiko.

M. van Dokkumo autorinių darbų parodos visada pritraukia tūkstančius lankytojų. Dailininkas įsitikinęs, – žiūrovai namo grįžta su šypsena, nes kūriniai paliečia jautriausias stygas.