Nacionalinė premija – jos vertiems kūrėjams
Šian­dien, gruo­džio 6-ąją, Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos ati­te­ko jų ver­tiems kū­rė­jams. Pir­mą kar­tą nuo 1991 me­tų pre­ce­den­to, kai po mir­ties Na­cio­na­li­nė pre­mi­ja bu­vo įteik­ta jau iš­ėju­siam ra­šy­to­jui Bro­niui Ra­dze­vi­čiui, šį­kart ko­mi­si­ja nu­spren­dė ja įver­tin­ti šie­met va­sa­rį po su­nkios li­gos mi­ru­sį ki­no ope­ra­to­rių Aud­rių Ke­me­žį.

Pasak A. Kemežio bičiulio kino dokumentininko Audriaus Stonio, toks komisijos žingsnis yra visiškai suprantamas ir nusipelno didžiausios pagarbos – mat mirtis nesustabdė A. Kemežio kūrybos, jo vardas yra ir bus minimas. Anot jo, komisija įvertino ne kokį nors istorinį indėlį į kultūrą, o gyvą, aktualią kūrybą.

Audrius Kemežys turėjo labai specifinį jautrumą, buvo lyg nužengęs nuo debesies – ne iš šio pasaulio.

„A. Kemežys buvo pati ryškiausia žvaigždė lietuvių kino padangėje – tai besąlyginė tiesa. Šiuo metu jam prilygstančio operatoriaus nėra. Sąmoningai kalbu esamuoju laiku, nes jo kūryba gyva, jo filmai, darbai keliauja, pelno apdovanojimus“, – LŽ teigė A. Stonys.

Audrius Kemežys / Alinos Ožič nuotrauka

Paskutiniai A. Kemežio darbai – Giedrės Beinoriūtės „Kvėpavimas į marmurą“, A. Stonio ir Kristinės Briedės „Laiko tiltai“. Tačiau yra ir tokių, kurie dar tik pasirodys ekranuose – Tomo Vengrio vaidybinė juosta darbiniu pavadinimu „Gimtinė“, Audriaus Mickevičiaus „Lygtinis paleidimas“.

Talentingo kūrėjo A. Kemežio laikas sustojo 2018-ųjų vasarį. Menininkui buvo tik 44 metai. Birštone gimęs A. Kemežys baigė Kino ir televizijos operatoriaus specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jis yra pelnęs Europos kino festivalių apdovanojimų, nufilmavęs per trisdešimt vaidybinių ir dokumentinių kino juostų, tarp jų – režisuotų Šarūno Barto, Arūno Matelio, Giedrės Žickytės, A. Stonio, Agnės Marcinkevičiūtės, Vytauto V. Landsbergio, G. Beinoriūtės, Kristijono Vildžiūno, sukūręs darbų su šiuolaikinio meno kūrėju Deimantu Narkevičiumi.

LŽ kalbinta režisierė G. Žickytė teigė, esą A. Kemežys premijos buvo vertas ir anksčiau. „Gerai, kad buvo prisimintas. Jausmas dvigubas – ir džiugu, ir graudina. Tačiau dabar pamėginkime pasidžiaugti. Kūrėjo vertė pasijuto jau po netekties, nes mūsų kine atsivėrė tuštuma. Tai buvo operatorius-kūrėjas. Iš didžiosios raidės. Manau, didžioji dalis Lietuvos dokumentinių filmų būtų visai kitokie, jei ne Audriaus jautrumas, empatija“, – sakė G. Žickytė.

Anot jos, A. Kemežys turėjo labai specifinį jautrumą, buvo lyg nužengęs nuo debesies – ne iš šio pasaulio. Pernai jis už geriausią operatoriaus darbą filme „Moteris ir ledynas“ pelnė „Auksinę gervę“, 2015 metais už kūrybišką ir meistrišką fotografijos meno ir kinematografijos sintezę filme „Meistras ir Tatjana“ buvo paskelbtas geriausiu Lietuvos kino operatoriumi. Geriausiu Lietuvos kinematografininkų sąjungos kūrėju pripažintas ir 2010 metais.

M. Gražinytė. Sąjūdžio dukra

Lietuvą visame pasaulyje garsinanti dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla didžiausią premiją sau ir savo artimiesiems įteikė rugpjūtį, susilaukusi sūnaus Leonardo Džiugio. Birmingamo miesto simfoninio orkestro meno vadovė spėja pasirūpinti ir mažyliu, ir muzikinės veiklos neapleidžia. Susižavėjimą ja nuolat reiškia garsiausi pasaulio kolektyvai, klausytoja ir muzikos kritikai. Jie pabrėžia neįtikėtinai stiprią dirigentės energiją, ekspresiją, intelektą, vaizduotės ir asmenybės žavesio derinį.

Premijos laureatų paskelbimo dieną telefonu atsiliepęs Mirgos tėtis chorvedys Romualdas Gražinis LŽ teigė, esą jo dukterį brandino ne tik muzikali šeima, bet ir nepakartojama Sąjūdžio atmosfera. „Todėl visko Mirga imasi su didžiausiu entuziazmu. Matau joje ugnį, pasitikėjimą žmonėmis, brolybės siekį. Ji gimė 1986-aisiais, maža matė mūsų žygį su trispalvėmis, o paskui ir tuos didžiuosius mitingus. Per penkerius pirmuosius metus juk ir susiformuoja asmenybės grūdas“, – teigė R. Gražinis.

2012 metais M. Gražinytė-Tyla pelnė Zalcburgo festivalio Jaunųjų dirigentų apdovanojimą. Dviejų metų sutartis ją susaistė su Zalcburgo valstybiniu teatru. Dirigentė buvo Gustavo Dudamelio partnerė Los Andželo filharmonijoje. 2015 metais Los Andželo filharmonijos orkestras dviem sezonams paskyrė ją asocijuotąja dirigente.

2015-ųjų liepą Mirga pirmą kartą dirigavo Birmingamo miesto simfoniniam orkestrui. 2016 metais kolektyvas paskyrė ją naująja muzikos direktore artimiausiems trims sezonams.

M. Ivaškevičius. Ikrai ir krabai

Dramaturgas Marius Ivaškevičius apie pelnytą premiją sužinojo anksčiau už kitus – dar vidurnaktį... Nes šiuo metu lankosi Sachalino saloje, dalyvauja Rusijos teatro festivalio „Teritorija“ viename renginių. „Geras jausmas, kai tėvynėje esi įvertintas. Kas kita nei pelnyti ką nors svečiose šalyse. Atrodo, lyg šiemet būtų atėjęs dar vienas gimtadienis – visi skambina, sveikina, linki sėkmės“, – mesendžeriu atsiliepė dramaturgas.

Marius Ivaškevičius / Romo Jurgaičio nuotrauka

Į Sachaliną kviečiamas ne dažnai, tad nusprendė nepraleisti progos. Lašišos dar sakė nevalgęs, tačiau jau nusipirko raudonų ikrų ir krabų. „Šių kvapas nekelia pasitikėjimo“, – juokėsi M. Ivaškevičius.

Kūrybinį bendradarbiavimą su rusų režisieriumi Aleksandru Sokurovu (Marius yra įsipareigojęs parašyti pjesę šio spektakliui) dabar trikdo nemalonūs įvykiai. Anot M. Ivaškevičiaus, A. Sokurovo fonde atliekamos kratos, pats režisierius vakar paskelbė, kad jo telefono klausosi Rusijos saugumiečiai. „Tačiau jei nepavyks Rusijoje, sumanymą galbūt perkelsime į Vokietiją, Berlyną“, – nesiskundė Nacionalinę premiją pelnęs dramaturgas.

V. Martinkus. Kelionė į atmintį

Nacionalinės premijos laureatas rašytojas Vytautas Martinkus į LŽ žurnalisto skambutį atsiliepė prislėgtu balsu. Teigė savaitgalį peršalęs, kovojantis su sloga, čiauduliu. Na, negalavimus Nacionalinė premija lyg Viktorijos Daujotytės ranka turėtų nuimti...

Vytautas Martinkus / Alinos Ožič nuotrauka

„Originalus nebūsiu – tai aukščiausia premija mūsų padangėje, todėl džiaugiuosi ja įvertintas. Nors ne kartą tiesiau į ją ranką – vis tekdavo sveikinti kolegas. Tad laimės ir tikėjimo, kad laimėsiu šią loteriją, neturėjau“, – sakė rašytojas.

Susižavėjimą Mirga Gražinyte-Tyla nuolat reiškia garsiausi pasaulio kolektyvai, klausytoja ir muzikos kritikai.

Premiją V. Martinkus pelnė už viso gyvenimo darbus. Ir ne tik kūrybą, bet ir veiklą kultūros srityje, kultūros įstatymų rengimą atkūrus nepriklausomybę. Rašytojas džiaugėsi po vasaros kiek pasitaisiusia sveikata – dabar vėl po truputį rašinėjantis. Mąsto apie naują knygą, kurioje telksis prisiminimai, filosofija, psichologija – bus kelionė į atmintį. „Galbūt premija labiau pakels ūpą“, – vylėsi V. Martinkus.

D. Meškauskas. Etatinis laukėjas

Baronas Hamletas Darius Meškauskas džiaugėsi įvertintas, pastebėtas. „Grįžau pavedžiojęs šunį ir visi pradėjo skambinti“, – sakė aktorius. Tik tarp kitko paklaustas, ką darys su premijos pinigais, sakė juos naudosiąs.

Darius MeškauskasRomo Jurgaičio nuotrauka

Ilgus metus D. Meškauskas buvo nominuojamas „Auksiniam scenos kryžiui“ ir tik pernai pagaliau jį pelnė. Panaši istorija galėjo nutikti ir su Nacionaline premija, tačiau trečias kartas nemelavo. „O galėjau likti etatiniu laukėju“, – šmaikštavo aktorius Sorinas Žuvėdra.

D. Meškauskas jaučia dėkingumą ir Klaipėdai, kurioje išgarsėjo, ir Vilniui. „Žvelgiu ne geografiškai, o asmeniškai. Vienas lauke – ne karys. Mes lyg susisiekiantys indai, vienas kitą apildome, turtiname. Šioje profesijoje pats vienas nieko nepadarytum. Kaip mums linkėjo kurso vadovė prof. Irena Vaišytė, svarbiausia aktoriui – būti reikalingam. Esu dėkingas ir savo auklėtiniams – daug ką aktoriaus profesijoje suvoki mokydamas kitus“, – sakė D. Meškauskas.

A. Raila. Talentingų bus!

Tarpdisciplininio meno kūrėjui Artūrai Railai premija atrodo kiek netikėta, nors jai jau buvo nominuotas du kartus. „Ne patys menininkai į premijas pretenduoja – tai meno institucijų iniciatyva. Netikėtumas dėl to, kad esama daug aktyviai kuriančių žmonių. Mene nėra ir negali būti pirmos, antros, trečios vietos, kaip sporte. Čia – kitoks žodynas. Todėl sunku pasakyti, kurie čia verti labiau, kurie – mažiau“, – svarstė A. Raila.

Artūras Raila / Lietuvos nacionalinio muziejaus (Tomo Kapočiaus) nuotrauka

A. Raila pastaruoju metu daug laiko skiria Vilniaus dailės akademijos auklėtiniams. Tačiau išlaiko ir tam tikrą pusiausvyrą su kūrybiniais darbais. „Galiu pasakyti, kad kaip buvo Lietuvoje gabių žmonių, taip jų ir dabar tebėra. Jaunimas daro daug įdomių dalykų, čia, akademijoje, – daug gyvybės“, – sakė šiuolaikinio meno kūrėjas.

2018 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos:

rašytojui Vytautui Martinkui – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentei Mirgai Gražinytei – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojui Mariui Ivaškevičiui – už drąsų literatūros žingsni į teatrą, kino operatoriui Audriui Kemežiui – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį kelius į ateitį, aktoriui Dariui Meškauskui – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, vizualaus meno kūrėjui Artūrui Railai – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino keturiasdešimties visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai vadovauja literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, komisijos nariai – kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, architektas Audrius Ambrasas, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, filosofas Nerijus Milerius, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, literatūrologė Jūratė Sprindytė, kino režisierius Audrius Stonys ir menotyrininkė Jūratė Tutlytė.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.