Muzikė lauktuvių iš užsienio parveža dainų
Be­ne kiek­vie­nas yra su­kęs gal­vą, ką gi par­vež­ti lauk­tu­vių na­mie li­ku­siems drau­gams, ar­ti­mie­siems? Šią di­le­mą sa­vaip iš­spren­dė po pa­sau­lį daug ke­liau­jan­ti mu­zi­kė Ug­nė Ba­ka­naus­kai­tė. Idė­ja ne­kas­die­nė. Pa­si­ro­do, ap­lan­ky­to kraš­to kal­ba bei ma­nie­ra įdai­nuo­ta ir aran­žuo­ta dai­na ga­li tap­ti pui­kiu su­ve­ny­ru. Ta­čiau yra vie­nas „bet“ – tu­ri bū­ti ti­kras mu­zi­kos sri­ties ži­no­vas.

Muzikines lauktuves ruošianti U. Bakanauskaitė sakė ne kartą iš tėvų girdėjusi, kad dainuoti pradėjo anksčiau negu kalbėti. Muzika – nuo vaikystės. Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje praleista trylika metų, čia ji mokėsi dainuoti, groti fortepijonu. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo katedroje Ugnė įgijo bakalauro, vėliau – magistro laipsnį. Dainininkė taip pat turi pedagogo kvalifikaciją. Jau septintus metus Artūro Noviko džiazo mokykloje vaikus moko vokalo subtilybių. Ugnė – įvairių tarptautinių konkursų ir festivalių dalyvė bei laureatė. Aktyviai koncertuoja ir muzikuoja įvairiuose projektuose, dainuoja svingo vokalisčių grupėje „The Ditties“. Trise – Rūta Švipaitė-Pocė, Veronika Čičinskaitė-Golovanova ir Ugnė – dainuoja trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių muziką, t. y. ankstyvąjį svingą.

„Kiek galiu, kiek leidžia lėšos, laikas, tiek keliauju. O muzika – mano draugė.“

Nuo rugsėjo darbotvarkė dar intensyvesnė: U. Bakanauskaitė ruošiasi dėstyti džiazo vokalą Vytauto Didžiojo universitete. Mergina šypsodamasi konstatuoja: ko tik ji imasi, viskas susiję su muzika.

Muzikalumas, anot jos, paveldėtas, tikrų tikriausiai įaugęs į kraują. Mama Irena Bakanauskienė – chorvedė, dainavimo mokytoja. Gieda ir vargonauja Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, o tėtis Alvydas Bakanauskas taip pat nenutolęs nuo menų, yra Žemaičių dailės muziejaus direktorius.

Ugnė augo su dviem vyresniais broliais, dabar abu gyvena Norvegijoje, jau sukūrę savo šeimas. Vienas brolių Klaipėdos universitete studijavo choreografiją, tačiau, kaip tikino pati U. Bakanauskaitė, iš visos trijulės ji labiausiai susijusi su muzika.

Norėjo būti aktorė

Paauglystėje norėjusi tapti aktore arba pianiste, sau pačiai netikėtai susižavėjo džiazu. Žiūrėdama filmą „Alfis“ (2004), vos tik išgirdusi dainą „The beat goes on“, suvokė: džiazas pavergė jos širdį. Nuo tada susidomėjimas džiazu vis stiprėjo, atsirado paskata labiau gilintis, studijuoti šią sritį. Galima sakyti, kad amerikiečių dainininko Buddy Rich parašyta daina „The beat goes on“ Ugnei tapo lemtinga. Sukūrusi dainos aranžuotę ir su grupe pasirodžiusi televizijos konkurse „Talentų ringas“ tapo nugalėtoja. „Supertalento“ įvertinimą gavusi mergina nebeabejojo, kad pasirinko tinkamą kelią, juo eis ir toliau.

Paklausta, kokią vietą jos gyvenime užima muzika, U. Bakanauskaitė tikino, kad yra nuolat jos apsupta. Tačiau prisipažino mėgstanti ir tylą. Kartais norisi pailsėti, įsiklausyti į gamtą, čežančius lapus... „Muzika man – kaip aplinka, vieta, kurioje būnu visą laiką, čia gerai jaučiuosi. Tačiau muzika ne tik malonumas, bet ir darbas – dėl to kartais tenka viską nutildyti, pabūti tyloje“, – atvirai kalbėjo pašnekovė.

Dainas kurianti džiazo vokalistė pasakojo, kad ne visa jos kūryba pasiekia klausytojus. Ji nemananti, kad viską, ką sukuria, būtina parodyti, – daina gimsta tiesiog sau arba artimam žmogui. „Padainuoji ir užverti, – apie kamerinę muzikos ypatybę kalbėjo U. Bakanauskaitė. – Kartais palieki dainas tiesiog pabūti, grįžti prie jų po kokių metų, žiūrėk, tarsi visiškai naujas kūrinys.“

Labiausiai muzikei patinka aranžuoti dainas. „Balsai, ritmika yra pagrindas. Dėlioti juos ant vadinamųjų griaučių, prisiliesti prie kūrinio stilistikos – ypatingas jausmas. Išgirsti rezultatą, kaip gražiai, įspūdingai skamba, – tiesiog nuostabu“, – apie kūrybos procesą pasakojo Ugnė.

Ji tikino negalinti išskirti nė vieno savo kūrinio – prie kiekvienos dainos prisidėta skirtingai, kiekviena savaip jautri. „Kūrinių daug, visas dainas vienaip ar kitaip myliu. Jei esi profesionalas, negali daryti bet kaip, tik gerai“, – aiškino muzikė.

Kelionės – dar viena U. Bakanauskaitės aistra. „Kiek galiu, kiek leidžia lėšos, laikas, tiek keliauju. O muzika – mano draugė. Su ja visada einu kartu, niekada jos nepalieku“, – šypsojosi pašnekovė.

Neketina sustoti

U. Bakanauskaitė gailisi muzikinius suvenyrus sumaniusi vežti tik prieš metus. Visą pasaulį apkeliauti norinti muzikė jau yra aplankiusi beveik 30 pasaulio šalių. „Gaila, kad anksčiau neatėjo mintis, – svarstė ji. – Labai įdomus ir naudingas procesas, tikrai nesustosiu.“

Per metus nuveikta gan nemažai – paruošti septyni suvenyrai. Tiesa, vienas parkeliavo iš gimtosios Žemaitijos. „Kadangi esu kilusi iš Plungės, mėgstu žemaičių liaudies dainas, ypač patinka jas aranžuoti. Svarsčiau, padainuosiu žemaitiškai – visai neblogai išėjo“, – pasidžiaugė Ugnė.

Muzikės teigimu, kiekvienas kraštas gali pasigirti unikaliu dainavimo stiliumi, muzikine kalba, įmantria melizmatika. Viskas be galo įdomu: kaip dainuojama, laviruojama balsu, kokios muzikai būdingos raiškos priemonės, stilistika... „Išgirsti vietos dainas ir supranti, kaip gyvena žmonės, kokia tema jiems svarbiausia. Toks šalies tyrinėjimas dvigubai naudingesnis, lavinantis“, – pabrėžė ji.

Žinoma, šitokias lauktuves paruošti užtrunka daug ilgiau, nei išrinkti įprastą suvenyrą. Tačiau Ugnei smagu dalytis muzika. „Sulaukiu paklausimų: kur keliausiu, ar parvešiu lauktuvių. Įsivelia azartas – mano kelionės įgijo dar didesnę prasmę“, – teigė vokalistė.

Ypač ją traukia tolimieji kraštai. Dvidešimt penkerių U. Bakanauskaitė juokavo, kad Europą išmaišys senatvėje, o dabar ieškodama pigesnių bilietų nekreipia dėmesio, kur pasukti – į rytus ar į vakarus. „Ne šiandien pamatysiu, tai rytoj“, – nesuko galvos dėl kelionės krypties Ugnė.

Minimaliste save vadinanti dainininkė sakė, jog jai nepatinka apsikrauti daiktais, o į kelionę pasiima tik pačius svarbiausius. „Koks skirtumas, kaip tu atrodysi lipdama į kalną, svarbiausia – potyris“, – įsitikinusi keliauninkė.

Ugnė gailisi muzikinius suvenyrus sumaniusi vežti lauktuvių tik prieš metus, o jau yra aplankiusi beveik 30 pasaulio šalių.

Visai neseniai kartu su ansambliu „Jazz Island“ kaip lydinti mokytoja Ugnė vyko į Kiniją. Savo pažadą parvežti lauktuvių tesėjo. Tačiau pripažįsta, kad tai buvęs nemenkas iššūkis. Ji su A. Noviko džiazo mokyklos auklėtiniais kartu įrašė kinų liaudies dainą „Raudoni slyvų žiedai“. Į sunkiausių išmokti kalbų penketuką įeinanti kinų kalba itin sudėtinga, ypač tartis. „Laimei, dar būnant Lietuvoje mūsų repeticijose dalyvavo kinė, ji pamokė taisyklingo tarimo. Kinijoje taip pat sulaukėme pagalbos. Vietos gidė tikino, kad savo tikslą pasiekėme“, – patenkinta kalbėjo muzikė.

Dainas muzikinėms lauktuvėms U. Bakanauskaitė pasirenka neatsitiktinai, jų tenka gerokai paieškoti. Kūrinys turi atitikti kelionių įspūdį, tematiką, itin svarbu, ką juo norima pasakyti, kokia žinutė perduodama. Kol išsirenka, perklauso galybę įrašų.

Kai tik pakvimpa atostogomis, Ugnė iškart svarsto, kur iškeliausianti. Nemėgsta sėdėti namie – vyksta į gamtą, lanko parkus, eina pasivaikščioti. Nusibeldžia net į pačius atokiausius, pamirštus Lietuvos kampelius, miestus ir miestelius.

Stengiasi atrasti laiko sau, ramiai pabūti vienumoje, pasiuvinėti kryželiu. „Mokytojo darbas sunkus, atsakingas. Koncertai ir gastrolės atima daug jėgų, patiri daug streso. Atgauti pusiausvyrą padeda kelionės, aplinkos pakeitimas.