Linas Katinas budina pakulinį pavasarį
Ko­vo 6-ąją, sos­ti­nės „The Room“ ga­le­ri­jo­je (Po­loc­ko g. 17) bus ati­da­ry­ta Li­no Ka­ti­no ta­py­bos par­oda „Nir­va­na (su pa­ku­lo­mis)“. Pa­ga­liau at­ke­lia­vo pa­va­sa­ris, kaip ži­no­me, tai ge­riau­siai pa­liu­di­ja ka­ti­nai. Ak­ty­viai ir triukš­min­gai pra­de­da se­zo­ną.

Tapytojas apie save yra pasakęs: esu nei žuvis, nei mėsa, – apeliuodamas į savo vardą ir pavardę (atseit, lynas – žuvis, o katinas...). Menotyrininkas Vidas Poškus „Lietuvos žinioms“ sakė, jog tai atsispindi ir menininko kūryboje, jo naujuose darbuose (nors dailininkas nebetapo taip intensyviai, kaip anksčiau). Kad ir paėmus linų pakulas, kurios kybo nutįsusios, kaip uodega ant ryškių, sodrių spalvų L. Katino paveikslų. „Pakulos – žemės druska, materija. Autoriaus paveikslai sujungia kūniškąją ir aukštesniąją, – dvasingąją sritį. Yra poetiški, apipinti metaforomis, koliažiniai, tipiškai „katiniški“: aistringi ir kūniški, nirvaniškai pakuliniai su linų ir kanapių prieskoniu bei ataskoniu...“, – aiškino V. Poškus.

Linus šukuojant

„Katiniški“ Lino Katino paveikslai - aistringi ir poetiški. / "Lietuvos žinių" archyvo (Romo Jurgaičio) nuotrauka

Menotyrininkas pastebėjo, kad nagrinėjant naujus ar ankstesnius tapytojo paveikslus, jie savyje turi kažkokį „pakulų gumulo kąsnį“ (tiesiogine to žodžio prasme). Pakulos – suvelti linų ar kanapių pluoštai; nušukuotų linų ar kanapių liekanos, pašukos, nuošukos. Šiandienos laikais pakulos yra naudojamos neo-folklore bei santechnikoje (sandarinant prakiurusias kriaukles ir žinojimo liukus). L. Katino kūryba esanti būtent tokia: siekianti dvasios pakilimo, tačiau turinti ir gyvenimiškai sprangaus skonio.

Naujoje ekspozicijoje bus rodomi L. Katino kūrybos darbai sukurti 2016 – 2018 m. Paveikslai nematyti neregėti, bet pats menininkas žiūrovui puikiai pažįstamas. Parodos pavadinimas padiktuotas vieno konkretaus, naujo, nelabai kam viešai matyto šio tapytojo darbo, sukurto 2017–2018 metais pavadinimo, kuris prilipo, kaip „vardas“, „etiketė“ – „Nirvana (su pakulomis)“. Tačiau parodoje bus eksponuojami ir senesni autoriaus darbai, sukurti aštuntame – devintame dešimtmetyje.

„Paveikslai nematyti neregėti, bet pats menininkas žiūrovui puikiai pažįstamas.“

Žodžių junginys „su pakulomis“ egzistavo kaip neoficiali, tiesiog darbinė kūrinio pavadinimo versija, bet ji neliko nepastebėta ekspozicijos organizatorių – tapo parodą vienijančiu siužetu.

V. Poškus tapytojo paveikslus prilygino Nirvanai. Šis terminas sąmoningai parašytas iš didžiosios raidės, nes septyniasdešimt septynerių L. Katino tapyba jau kelis dešimtmečius – nuo kokių ano amžiaus hipiškų 1960-ųjų veikia kaip tam tikras instrumentas nirvanai (sansarai, pabudimui, prašviesėjimui) sukelti... „Žvelgi į ją ir supranti, kad čakros atsidaro. L. Katino tapyba veikia kaip kuo tikriausias Nirvanos šalies žemėlapis!“, – stebėjosi parodos kuratorius.

Tarsi žvelgiant iš vadinamojo paukščio skrydžio: kalnai, vandenynai, lygumos, dykumos, ežerai ir upės. Menotyrininko manymu, šio tapytojo kūriniai yra kuo tikriausi dvasiniai peizažai, mentaliniai kraštovaizdžiai. Keliaujančiųjų po juos akys bei protai turi įsisąmoninti, jog susidurs su Venecijos pirklio ir keliautojo Marco Polo vertomis kelionėmis.

Akivaizdu, kad menininkas įkvėpimo semiasi iš pačių įvairiausių šaltinių – nuo Tibeto budistinio meno iki lietuviško etnografinio palikimo, nuo gamtos iki kasdienės buities. L. Katino tapyboje gausu užuominų į peizažus, augalus, vėliavas, kilimus, antklodes, taip pat ir į archetipinius ženklus, sakralinius objektus.

Ekspozicinis pjūvis

L. Katinas yra sukūręs savitą braižą. Net, regis, paprasti kabliukai tampa paveikslo dominante. Viename savo interviu autorius yra prisipažinęs, kad tie kabliai jį tarsi apsėdę, – jau kelis dešimtmečius.

Menotyrininkas Vidas Poškus pastebėjo, kad dailininko paveikslai savyje turi kažkokį „pakulų gumulo kąsnį“ (tiesiogine to žodžio prasme). / "The room" nuotrauka

Dar vienas išskirtinis bruožas – L. Katinas tapo abiejose drobės pusėse. Parodos organizatoriai žada tapytojo paveikslus iškabinti erdvėje, kad parodytų šį ekspozicinį pjūvį. Kuratorius V. Poškus sakė, jog iš pradžių šią parodą norėjęs taip ir pavadinti – „Pjūvis“. Tačiau, esą vargu ar jis prilygtų paties autoriaus sugalvotiems paveikslų pavadinimams, kurie skamba kaip haiku eilėraščiai. Vienas jų ir tapo naujos ekspozicjos vizitine kortele: „Nirvana (su pakulomis)“.

Kovo pradžioje duris atvėrė nauja sostinės meno erdvė – Antakalnio galerija. Pirmasis meno įvykis – modernizmo klasiko L. Katino (kuriančio ir gyvenančio Antakalnyje) tapybos paroda „Kita pusė“, kur taip pat eksponuojami L. Katino dvipusiai koliažai ir tapybos darbai.

Kaip sakė V. Poškus: keistas sutapimas ir dviprasmybė. Pavasaris...

Iš Radviliškio kilęs L. Katinas 1959–1964 m. studijavo architektūrą Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1967 m. dalyvauja parodose. Nuo 1990 m. dailininkų grupės „24“ narys. Dėstė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje.

1999 m. L. Katinui skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tapytojo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai. 2018 m. Vilniaus aukcionas išleido tapytojo L. Katino kūrybos albumą „Ieškau, bet tikiu nerast...“.

Lino Leono Katino tapybos paroda „Nirvana (su pakulomis)“ galerijoje „The Room“ veiks iki balandžio 10 dienos.