Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei atminti – paroda
Lie­tu­vos lais­vės gy­nė­jų ga­le­ri­jo­je eks­po­nuo­ja­ma fo­tog­ra­fi­jų par­oda, skir­ta 2018 m. Lais­vės pre­mi­ja ap­do­va­no­tai Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio par­ti­za­nų gru­pei – Jo­nui Abu­kaus­kui, Vy­tau­tui Bal­siui, Jo­nui Če­po­niui, Bro­nis­lo­vui Juo­spai­čiui, Juo­zui Ja­ka­vo­niui, Jo­nui Ka­džio­niui ir Juo­zui Mo­ciui – pa­gerb­ti.

Laisvės kovų dalyvių grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba, individualias jų kandidatūras parėmė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų asociacija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai, akademinės bendruomenės atstovai – ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo tyrėjai.

Pirmą kartą Laisvės premija skirta septynių Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvių grupei, šiuo apdovanojimu pagerbta pagrindinė ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis.

Pirmą kartą Laisvės premija skirta septynių Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvių grupei.

Kaip pažymėjo Laisvės premijų komisijos pirmininkė, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, „šių metų Laisvės premija partizanams – tai visuomenės padėka už mūsų laisvę kovojusiems didvyriams, iki šiol puoselėjantiems laisvės ir nepriklausomybės idealus. Ši premija yra mūsų pagarbos ir dėkingumo ženklas jiems ir visiems laisvės kovų dalyviams“.

Partizanai Jonas Abukauskas-Siaubas, Vytautas Balsys-Uosis, Jonas Čeponis-Vaidila, Juozas Jakavonis-Tigras, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Jonas Kadžionis-Bėda ir Juozas Mocius-Šviedrys brutalaus teroro sąlygomis apsisprendė aukoti asmeninius interesus ir pasirinko ginkluotą kovą už Lietuvos nepriklausomybę.

Tai liudijo jų drąsą ir idealizmą. Vienas iš apdovanotųjų Jonas Čeponis pastebėjo, kad „Vytis ir trispalvė mums buvo tokie šventi dalykai, kad už juos ėjome mirti“. Kiekvieno iš jų biografija turi nemažai ir panašumų, ir skirtumų. Vykstant partizaniniam karui su Sovietų Sąjunga jie atstovavo skirtingoms partizanų apygardoms – Algimanto, Dainavos, Kęstučio, Tauro ir Vyčio. Į ginkluotąjį pasipriešinimą įsitraukę būdami vos 19–22 metų amžiaus, per keletą metų jie išgyveno visą partizaninio karo dramatizmą – kovos krikštą, partizanų bunkerio šaltį, sužeidimus, deja, ir buvusių kovos draugų išdavystes. Patekę į okupantų represinių struktūrų rankas, praėjo tardymų Golgotą, išliko lagerio ir tremties Sibire metais.

Sulaukę garbingo amžiaus, šie partizanai yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio simboliai, kasdiene savo veikla aktyviai liudijantys Lietuvos laisvės kovų istorinę atmintį. Šiandienos Lietuvos visuomenei jie yra tikrojo herojiškumo pavyzdys.

Lagerių ir tremties sunkumai ir nepritekliai nepalaužė jų tikėjimo laisve. Kartu jų gyvenimo istorijos skirtingos ir todėl vertos atskiros knygos ar kino filmo scenarijaus. Sulaukę garbingo amžiaus, šie partizanai yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio simboliai, kasdiene savo veikla aktyviai liudijantys Lietuvos laisvės kovų istorinę atmintį. Šiandienos Lietuvos visuomenei jie yra tikrojo herojiškumo pavyzdys.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengtoje parodoje panaudotos nuotraukos saugomos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvos ypatingajame archyve. Parodoje taip pat eksponuojamos nuotraukos iš partizanų asmeninių archyvų; fotografų Justino Auškelio, Džojos Gundos Barysaitės, Manto Gudzinevičiaus nuotraukos; taip pat jaunosios kartos fotografės Monikos Mykolaitytės darbai iš 2014 m. parengtos parodos „Naktį kulkom lijo. Šiandieniniai partizanų portretai“, skirtos pagerbti Lietuvos laisvės kovotojus.

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje paroda bus eksponuojama iki sausio 28 d. Ją apžiūrėti galima sausio 12 d. 16–21 val., sausio 13 d. 12.30–15 val. ir sausio 18, 25 d., penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.