Lenkų fotoarcheologija Vilniuje
Ba­lan­džio 10 die­ną sos­ti­nės „Pros­pek­to ga­le­ri­jo­je“ ati­da­ro­ma len­kų fo­tog­ra­fų Ma­rius­zo Her­ma­no­vic­ziaus ir Ag­niesz­kos Rayss par­oda. Ji veiks iki ge­gu­žės 5-osios.

Nemažai M. Hermanovicziaus (1950–2008) darbų susiję su genealoginiais tyrimais, kuriuose svarbus vaidmuo teko Vilniui. Fotografo dėdė – Petras Hermanavičius – kadaise Vilniuje buvo gerai žinomas skulptorius (1931–1937 metais jis restauravo Katedros skulptūras).

Protėviai atvedė į Vilnių

M. Hermanowicziaus paroda „Kam galėtų būti naudojama fotografija?“ pristato ankstyvąsias menininko nuotraukas, kai autorius buvo labiau susitelkęs į dokumentiką, konceptualiąją fotografiją ir fotožurnalistiką, taip pat vėlesnio periodo kūrinius, kai jis domėjosi savo šeimos istorija, ir vėliausio laikotarpio, pavadinto „Nauja stadija“, darbus.

Menininkas pradėjo domėtis savo protėviais nuo 1990 metų. Tada kelionės į Vilnių jam tapo labai svarbios. Čia M. Hermanowiczius tyrė savo genealoginį medį, ir sostinė, anot autoriaus, apžavėjo jį multikultūrine praeitimi bei ypatinga architektūra. Per šiuos tyrinėjimus darytos ir rastos fotografijos, emocingi užrašai, įdomios istorijos taip niekada ir nesugulė į menininkui svarbiausią projektą, jo paties pavadintą „Protėvių knyga“. Parodoje išvysime keletą šio periodo nuotraukų. Į jos atidarymą atvyks fotografo sūnus Miloszas Hermanowiczius.

Mariuszo Hermanowicziaus Vilniuje įamžintas kiemelis.

Retrospektyvinę M. Hermanowicziaus parodą lydi šiuolaikinės Lenkijos menininkės, laisvai samdomos fotožurnalistės A. Rayss ekspozicija „Kur yra kūnas“. Meno istorijos magistrė yra įkūrusi dokumentikos fotografų grupę „Sputnik Photos“. Vilniaus „Prospekto galerijoje“ eksponuojami jos darbai – savitas menininkės dialogas su M. Hermanowicziaus kūryba. Abi parodas parengė Varšuvos fotografijos archeologijos fondas, kuris tyrinėja ir saugo lenkų fotografų archyvus.

Kūno tyrimai

A. Rayss susitelkia į kūną. Menininkė tiria jį, ieško naujų atradimų derindama įvairius reprezentavimo metodus, o kaip meninį kūno problemų sprendimą naudoja fotografijos galimybes. A. Rayss daugiausia žaidžia su moteriško kūno įvaizdžiais fotografijoje. Aiškinasi, kaip kūnui buvo suteikiama galia, kaip jis priimtas įvairiais laikais. Autorė tyrinėjo daugybę kūno vaizdavimo būdų universitetų muziejų anatomijos skyriuose, Varšuvos teismo ekspertizės centre. Ji fotografavo kūno dalis, vidaus organus ir kaulus, laikomus specialiuose konteineriuose ar stiklainiuose, taip pat tikroviškus muliažus bei plastikinius ar vaškinius kūno dalių modelius, eksponuojamus nuolatinėse parodose. „Prospekto galerijoje“ apžvelgiami įvairūs kūno vaizdavimo būdai. Jų sutinkama ir paskutiniu M. Hermanovicziaus kūrybos laikotarpiu.