Laiko tiltai, arba Gyvenimas po mirties
„Ste­buk­lin­gas žan­ras – do­ku­men­ti­ka – iš­sau­go mums pra­ei­tį, pei­za­žus, žmo­nes, emo­ci­jas“, – sa­kė ką tik Kar­lo­vi Va­rų ki­no fes­ti­va­ly­je prem­je­rą par­odęs do­ku­men­ti­nin­kas Aud­rius Sto­nys. Fil­mo pro­diu­se­ris Arū­nas Ma­te­lis jam ati­ta­rė vie­no he­ro­jaus ci­ta­ta: „Do­ku­men­ti­nis ki­nas yra gy­ve­ni­mas po mir­ties.“

Karlovi Varuose po 15 metų pertraukos pristatoma Baltijos šalių kino retrospektyva. Programos „Laiko atspindžiai: Baltijos šalių poetinė dokumentika“ akiratyje – kino „renesansu“ vadinamas XX amžiaus 7-asis dešimtmetis, kinematografinės kalbos kaita ir estetines permainas lėmę Lietuvos, Latvijos ir Estijos dokumentininkai. Juos ir jų kūrinius festivalio meno vadovas Karelas Ochas pavadino unikaliu Baltijos šalių kinematografijos stebuklu.

Audrius Stonys: „Pokalbiai ir susitikimai su jais padėjo suprasti, kas yra dokumentinis kinas ir kodėl jam verta skirti savo gyvenimą. Būtent todėl šis filmas – jiems skirtas meilės laiškas.“

Nemažas atradimas

Sekmadienį, liepos 1-ąją, „Laiko atspindžių“ programą atidarė režisieriaus A. Stonio ir latvės Kristynės Briedės filmas „Laiko tiltai“. Meninis dokumentinis esė atskleidžia subtilią, bet galingą kovą su sovietų režimu, ir laisvės troškimą.

Pasak „Lietuvos žinių“ kalbinto režisieriaus A. Stonio, Karlovi Varai visada garsėjo vaidybinio kino rodymais, o dabar akivaizdžiai atranda dokumentiką. Šio žanro kūriniai demonstruojami didžiosiose salėse, ir žiūrovai užpildo jas sausakimšai.

„Malonu matyti jaunus žmones, kurie negavę bilieto, porą valandų prieš seansą laukia specialioje zonoje, kol galbūt galės užimti neatėjusiųjų vietą.

Rodyti savo filmą tokiame festivalyje režisieriui vienas malonumas: susitinki su išsilavinusia publika, žinančia kontekstą, cituojančia kitus autorius, kuriuos net Lietuvoje atpažįsta nedaugelis“, – sakė lietuvių dokumentinio kino ambasadorius A. Stonys.

Jo teigimu, poetinis kinas Čekijoje turi labai senas tradicijas. Todėl festivalio žiūrovams buvo malonu sužinoti, kad ir kitame regione būta meistrų, kurie prabyla poetine kalba. „Čekams tai buvo nemažas atradimas“, – sakė „Laiko tiltų“ bendraautoris.

Meilės laiškas mokytojams

Filmas sudarytas iš septynių novelių apie poetinės dokumentikos kūrėjus – Henriką Šablevičių, Robertą Verbą, Hercą Franką, Ivarą Seleckį, Uldį Brauną, Aivarą Freimanį, Andresą Söötą ir Marką Soosaarą. Premjeros publika išsakė pagyrimų filmo formai, įvertino režisierių gebėjimą sukomponuoti pasakojimą apie gana skirtingus kino autorius.

„Visi filmo herojai – tiesiogiai ar netiesiogiai buvo mano mokytojai. Kino kalbos mokiausi būtent iš jų filmų. Pokalbiai ir susitikimai su jais padėjo man suprasti, kas yra dokumentinis kinas ir kodėl jam verta skirti savo gyvenimą. Už tai liksiu amžinai jiems dėkingas. Būtent todėl šis filmas – jiems skirtas meilės laiškas“, – teigė A. Stonys.

Nemažai pagyrų nusipelnė ir filmo kompozitorius Giedrius Puskunigis, montažo režisierius Kostas Radlinskas. „Tačiau daugiausia komplimentų išsakyta seniesiems meistrams“, – pabrėžė A. Stonys.

Tos pačios A kategorijos

Retrospektyva „Laiko atspindžiai“ kaip tik ir atveria galimybę susipažinti su minėtų kūrėjų darbais. Į programą įtraukti R. Verbos filmai „Senis ir žemė“ ir „Šimtamečių godos“, H. Šablevičiaus „Apolinaras“, „Kelionė ūkų lankomis“ ir „Pabuvam savam lauki“, taip pat Šarūno Barto režisuotas filmas „Praėjusios dienos atminimui“ ir A. Stonio dokumentiniai darbai „Neregių žemė“ ir „Antigravitacija“. Jo ir K. Briedės filmas „Laiko tiltai“ taip pat dalyvauja dokumentinio kino konkurse, varžosi su vienuolika kitų kino meistrų darbų.

Karlovi Varuose A. Stonys neužsibuvo, jau vakar kėlė sparnus į kino festivalį Armėnijoje „Auksinis abrikosas“.

Užvakar, liepos 2-ąją, Karlovi Varų festivalyje įvyko tarptautinė režisierės Giedrės Beinoriūtės vaidybinio filmo „Kvėpavimas į marmurą“ premjera.

Nuo 1946-ųjų rengiamas tarptautinis Karlovy Varų kino festivalis – didžiausias kino renginys Čekijoje ir vienas svarbiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Kasmet jame dalyvauja apie 200 filmų iš viso pasaulio, renkasi garsiausi ir svarbiausi filmų kūrėjai. Tai taip pat vienas seniausių A klasės kino festivalių pasaulyje, tos pačios kategorijos kaip Kanų, Berlyno, Venecijos, Varšuvos ir Maskvos festivaliai.