Kūrėjams siūloma galimybė prašyti blokuoti svetaines, nelegaliai platinančias jų kūrinius
Vy­riau­sy­bė siū­lo, kad kū­rė­jai ga­lė­tų kreip­tis į Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ją (LRTK) pra­šy­da­mi įpa­rei­go­ti in­ter­ne­to tie­kė­jus blo­kuo­ti prie­igą prie sve­tai­nių, ne­le­ga­liai pla­ti­nan­čių jų kū­ri­nius.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtoms Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam naujas teisių gynimo priemones dėl neteisėto kūrinių skelbimo ir atgaminimo internete.

Pataisomis, anot ministerijos, taip pat būtų nustatomas efektyvesnis atlyginimo už kūrinių naudojimą asmeniniais tikslais paskirstymas ir panaudojimas.

Anot ministerijos, šiuo metu teisių gynimo priemonės yra nepakankamos – civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos neužtikrina operatyvios ir veiksmingos autorių teisių apsaugos skaitmeninėje aplinkoje.

„Kūrėjai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos savo pažeistas teises, neteismine tvarka galės kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, prašydami taikyti privalomus nurodymus tarpininkams. Pavyzdžiui, prašyti, kad interneto prieigos ir mokėjimo paslaugų tiekėjai blokuotų kūrinių prieigą internete, jeigu būtų nustatyta, kad autorių teise saugomas turinys neteisėtai viešai skelbiamas ar prieinamas“, – ministerijos pranešime teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Nurodymus LRTK galės taikyti tik nustačiusi, kad išnaudoti visi neteisminiai autorių teisių gynimo būdai ir gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.

Įstatymo projekte sprendžiamas ir 25 proc. nuo surinkto kompensacinio atlyginimo už tuščią laikmeną paskirstymo klausimas.

Pagal galiojančius teisės aktus, minėta kompensacinio atlyginimo dalis iki šiol skiriama Kultūros ministerijos administruojamoms kūrybinės veiklos ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.

Dabar siūloma 25 proc. surinkto tuščių laikmenų mokesčio paskirstyti taip: 20 proc. šių lėšų turėtų tekti LRTK papildomoms funkcijoms vykdyti, 40 proc. būtų lygiomis dalimis paskirstyta autorių teisių organizacijoms naujų teisių gynimo priemonėms įgyvendinti, dar 40 proc. būtų skiriama autorių teisių ir gretutinių teisių programai, kurios administravimas dar šiais metais turėtų būti perduotas Lietuvos kultūros tarybai.