Kultūrologas: Vidmantė Jasukaitytė buvo išskirtinė moteris, didelė kūrėja
Šeš­ta­die­nį po su­nkios li­gos mi­ru­si ra­šy­to­ja, poe­tė, Ko­vo 11-osios sig­na­ta­rė Vid­man­tė Ja­su­kai­ty­tė bu­vo iš­skir­ti­nė mo­te­ris ir di­de­lė kū­rė­ja, sa­ko ra­šy­to­jas, kul­tū­ro­lo­gas, pub­li­cis­tas Vy­tau­tas Ru­ba­vi­čius.

„Ji pati kaip žmogus, kaip moteris, buvo išskirtinė. Didelė moteris ir didelė kūrėja, didelė prozininkė“, – BNS sakė V. Rubavičius.

Anot V. Rubavičiaus, V. Jasukaitytė buvo giliai tikinti, visus savo veiksmus matuojanti sąžinės ir krikščioniškų vertybių matu, todėl su Sąjūdžiu nuėjusi į politiką joje nepasiliko, grįžo prie kūrybos.

„Jos palikimo ypatumai plaukia iš jos būdo ir prigimties bruožų. Buvo nepaprastai drąsi, ištikima ir tiesi moteris. Buvo tikinti Dievą ir visada tikrindavo savo veiksmus sąžinės ir krikščioniškų vertybių matu. Toks gyvenimo būdas jai ganėtinai trukdė, ypatingai naujomis sąlygomis, kai visi stengėsi gyventi kuo geriau ir praturtėti kuo greičiau“, – sakė kultūrologas.

V. Rubavičius pažymėjo, kad į literatūrą V. Jasukaitytė atėjo gana anksti, jos pirmoji knyga buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus premija, bet kaip neeilinė prozininkė ji pasirodė 1981 metais su apysakų romanu „Stebuklinga patvorių žolė“.

„Ir skaitytojus, ir literatūrologus nustebino jos kalbinis vaizdingumas, atminties ir vaizduotės dermė, ir toks magiškas pasaulio regėjimo būdas. Labai buvo keista, kad palyginti jauna rašytoja nepaprastai sugeba įsijausti į istorinį laiką, savo giminės istoriją, ir ta istorija papasakota stulbinamai įtaigiai. Ši knyga įėjo į mūsų literatūros istoriją ir gavo tarptautinį pripažinimą“, – kalbėjo V. Rubavičius.

Anot publicisto, V. Jasukaitytė su Sąjūdžiu natūraliai pasuko į politiką, buvo išrinkta Aukščiausiosios Tarybos deputate, tapo Kovo 11-osios Akto signatare.

„Tik dalyvavimas politinėj veikloj ne visada rašytojams rožėmis klotas, ji stengdavosi kalbėti tiesiai, teisingai, o politikoje nuo pirmųjų dienų įsivyravo manipuliaciniai dalykai, tad jai teko išgerti ir tą karčią paskalų ir šmeižtų taurę“, – sakė V. Rubavičius.

Kalbėdamas apie jos vėlesnius kūrinius, trilogiją „Golgotos vynuogės“, „Marija Egiptietė“ ir „Dievas miršta vienas“, V. Rubavičius pažymėjo, kad tai pirmas ir vienintelis lietuvių literatūros kūrinys, kuriame pasakojama Jėzaus Kristaus istorija.

„Ta trilogija stebina ir, manau, stebins skaitytojus ir užmoju, ir galinga dvasine vaizduote“, – pabrėžė V. Rubavičius.

Kalbėdamas apie rašytoją jis taip pat sakė, kad ji „visą gyvenimą jautėsi moterimi, didžiavosi savo moteryste ir sykiu suvokė tą moterystę ir kaip motinystę, ir kaip šventą priesaką būti moterimi“.

Rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė V. Jasukaitytė mirė Klaipėdos ligoninėje šeštadienio rytą po ilgos ir sunkios ligos.

V. Jasukaitytė gimė gimė 1948 metais Šiaulių rajone Pumpučių kaime. Vidurinį išsilavinimą įsigijo dirbdama ir besimokydama vakarinėje mokykloje, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

Pirmą poezijos knygą „Ugnis kurią reikia pereiti“ išleido 1976 metais. Ji buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus literatūrine premija kaip geriausias poetinis debiutas.

Poetė, rašytoja iš viso išleido septynias poezijos knygas, dvi apysakų knygas, esė „Golgotos vynuogės“, keturis romanus („Po mūsų nebebus mūsų“, „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“ ir „Aš nužudžiau savo dukterį“). Pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“.