Kornelijus Platelis: poezija yra prabanga
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je vy­kęs su­si­ti­ki­mų cik­las su 2018-ųjų Me­tų kny­gos rin­ki­muo­se no­mi­nuo­tais au­to­riais – baig­tas. Pa­sku­ti­niu akor­du ta­po pa­žin­tis su Kor­ne­li­ju­mi Pla­te­liu ir jo nau­jau­sia poe­zi­jos kny­ga „Į­trū­ku­sios mė­ne­sie­nos“.

„Įtrūkusios mėnesienos“ („Odilė“, 2018) – jau dešimtasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato eilėraščių rinkinys. Literatūrologė dr. Dalia Satkauskytė negailėjo gražių žodžių knygai, esą šis kūrinys džiugina įvairiais atžvilgiais – ir tuo, kas joje surašyta, ir savo vizualiniu grožiu. „Tam tikra prasme pratęsia K. Platelio asmenybę, ją atnaujina. Ne paslaptis, kad poeto kūryba turi formalius bruožus, kurių nesumaišysi su niekuo. Tik jam būdingą ritmiką, vaizdo struktūrą, – tad visiškai nesunku atspėti, kas yra autorius“, – dalijosi įžvalgomis D. Satkauskytė.

Jos teigimu, ritmas sukuria nenutrūkstamo kalbėjimo įspūdį, turi aiškią poetinę struktūrą. Literatūrologės įsitikinimu, po eilėtyrininko Juozapo Girdzijausko mirties Lietuvoje nebeturime nė vieno eilėdaros specialisto. Apmaudu, nes „Įtrūkusios mėnesienos“ būtų puikia medžiaga analizei. Specialistę labiausiai sužavėjo neoklasicistinės stilistikos ir kasdienybės sandūra, autoriaus gebėjimas pereiti nuo vieno registro prie kito, jų susisluoksniavimas.

Kalbantysis – šiapus tylos

Po ketverių metų pertraukos pasirodžiusioje knygoje poetas toliau plėtoja vaizduojamąją poetiką. Kaukių kaitaliojimas, prabilimas moters balsu – tai tarsi bandydamas prasibrauti iki pasąmonės simbolių, užčiuopti situacijų kartojimosi priežastis bei prasmes. Literatūrologė atkreipė dėmesį, kad į knygą daug visko sudėta, o įtraukiantys socialiniai aspektai aprašomi naudojantis tipiška K. Platelio meistryste, žaidžiant kasdienybės atspindžiais.

Knygos koncepcija, pasak D. Satkauskytės, tiksliai apibūdinta viršutiniame knygos puslapyje, kur K. Platelis rašo: „Kalbantysis visada būna šiapus tylos ir kalbą stabdančio suvokimo. Jis aistringai diskutuoja su pasaulio atspindžiu savo paties sąmonėje...“

Prieš renginį susikaupę poetas Kornelijus Platelis ir literatūrologė Dalia Satkauskytė. / Evelinos Joteikaitės nuotrauka

Literatūrologės nuomone, nors autoriaus mintis sudėtinga, jo kūryba įaugusi į pasaulinės kultūros kontekstą. „Nereikia iškart ieškoti kontekso paaiškinimo, autoriaus kūrybą smagu skaityti kaip tam tikrą poetinį pasakojimą“, – sakė ji.

K. Platelis brėžė ribą: tai, ką jis rašąs, ir kaip jį supranta skaitytojas – visiškai skirtingi dalykai. Aišku, jis ieškantis kodų, o kasdienybės kodas vienas patikimesnių.

„Tai gali padėti užmegzti komunikacinį kontaktą. Sovietmečiu, kai rašėme cenzūros sąlygomis, sugalvodavome tūkstančius būdų, kaip ją apeiti. Atrodo, visi viską suprasdavo. Po kiekvienos publikacijos gaudavau laiškų, žmonės skambindavo, jausdavaisi toks svarbus, suprastas. Kai tą funkciją, tarsi kokią kontrabandą, pernešti per „cenzūros muitines“ perėmė spauda, mes pasidarėme nereikalingi“, – apie pasikeitusį santykį su skaitytojais kalbėjo poetas.

Jis nebuvo tikras, ar jo intencijos visada suprantamos tinkamai. „Kita vertus, mano poezija (palygti su pirmomis knygomis, kurių pats nebesuprantu), tapo suprantamesnė. Pradėjau ieškoti bendrų kontekstų ir, man atrodo, kad kai kuriuos pavyko rasti. Mažiau kultūrinių realijų, jos labiau slepiamos – prikišamai nerodomos. Kas nori – gali matyti“, – aiškino K. Platelis.

Eilėraštį „Žvelgiantys į mėnulį“ iš „Įtrūkusių mėnesienų“ poetas išrinko tituliniu: Beveik pilnatis. / Tu žiūri / į ją pasilenkusi, iš po stogelio, sakai, – / mėnulis – tai vyras, valdantis žemės vandenis, / syvus gyvųjų, mano ir tavo, – o aš / regiu jame deivę, švytėti verčiančią sniegą (...) / (...) Mes lyg du aistringi stebėtojai – susijaudinę, bet / nesuvokiantys to, ką matome. Arba vaikai, pasiklydę, / įtūkusiose mėnesienose.“

Vaizdų poezijos atstovas

Dailininkės Deimantės Rybakovienės nuopelnu, Kornelijaus Platelio knyga atsidūrė tarp gražiausių praėjusių metų knygų. / Evelinos Joteikaitės nuotrauka

K. Platelis sakė, kad didžiausią įtaką jo kūrybai padarė antikinė literatūra – suformavo požiūrį. „Mano mokykla – visa senovinė poezija, nuo Egipto iki Japonijos. Ją pirmiausia stengiausi perskaityti ir užsikabinau (skaičiau daugiausia rusų, lenkų, anglų kalbomis). Vėliau – graikų tragedijos, Homeras ir kiti“, – apie įkvėpimą kalbėjo literatas. Daug patirties pasisėmė versdamas vieno garsiausių XX amžiaus poetų Thomo Stearnso Elioto tekstus.

Poetui patinka ir kinų poezija. Knyga „Įtrūkusios mėnesienos“ yra suskirstyta skyriais, kiekvienas jų prasideda Rytų poezijos haiku dvieiliais. Autorius prisipažino dalyvavęs haiku festivaliuose Japonijoje. Padeklamavo vieną dvieilių: Žodžių petardos sprogsta gruodžio padangėse / Tamsa besotė.“

Sekdamas argentiniečių prozininku, poetu, eseistu Jorge Luisu Borgesu (1899–1986) K. Platelis bandė sueiliuoti savąją bestiariumo (bestiariumas – gražiai iliustruotas viduramžių pamokomojo pobūdžio aprašymų rinkinys, pagrįstas žvėrių gyvenimo motyvais – aut.) versiją. Taip atsirado eilėraštis „Sliekas“: Man dangus uždarytas, velėna žaliai jį nudažius. / Aš dangaus nepažįstu, jame skraido paukštės. Jos gražios, /Jos akylos, nes regi mažiausią daiktelį ant žemės, /Vos iškiščiau galiuką, ir protas, žiūrėk, jau aptemęs, /Jau plasnoju sparnais jų ištrauktas į svetimą orą (...) / (...) Aš pro tamsą stumiuos į nežinomą pabaigą savo, / Kurią alkanas kurmis miegodamas žiemą sapnavo.“

K. Platelis savo kūrybą pavadino vaizduojamąja, o save – vaizdų poezijos atstovu. „Manau, kad ji yra išsirutuliojusi iš epinės poezijos. Tačiau epinė poezija – nuoseklus pasakojimas, o mano kūryboje vyrauja įvairios vaizdų sandūros“, – analizavo poetas.

„Nereikia iškart ieškoti kontekso paaiškinimo, autoriaus kūrybą smagu skaityti kaip tam tikrą poetinį pasakojimą.“

Jo manymu, ne visi eilėraščiai turi būti rimti, reikšti kančią. „Visą laiką savo viduje ginčijuosi su romantizmu. Labai patinka poetas Johnas Keatsas, bet tik todėl, kad jis savo geriausiose eilėraščiuose peržengia romantizmo ribotumą. Kuris tik man atrodo tokiu, o kaip yra iš tikrųjų? Gali tik diskutuoti, kvestionuoti“, – svarstė literatas.

Praranda funkcijas

K. Platelis baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, pagal išsilavinimą – inžinierius. Kaip išnaudoja inžinierinius metodus kurdamas poeziją? „Dvylika metų stačiau namus, tuo metu – pagal modernias technologijas. Atvykę estai net siūlė keturių kambarių butą, kad jiems tokių pat namų pristatyčiau... Bet tada jau rašiau eilėraščius, buvau išleidęs pora knygų. Tad toks noras nekilo. Išmanai savo darbą, bet negalvoji, kaip tai paveiks tavo poeziją“, – šypsojosi rašytojas, daug dėmesio skiriantis eilėraščių kompozicijai ir eilėdarai.

Jis pripažino anuomet gyvenęs du gyvenimus. Išėjęs iš objekto uždarydavo vartelius ir viską pamiršdavo. „Namuose aš jau poetas“, – juokėsi K. Platelis.

„Poezija yra prabanga. Taip, ji praranda funkcijas, kurias turėjo, bet nežinau, ar tai yra nelaimė“, – sakė D. Satkauskytė.

Poezijos mėgėjų ratas mažėja, tačiau pasak K. Platelio, – taip ir turi būti. Jo žodžiais tariant, poezija šiais laikais tapo marginaliniu užsiėmimu.