Koncerto intrigą padės kurti ir italų legenda
Ry­toj, ko­vo 17-ąją, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės fil­har­mo­ni­jos kon­cer­tas „Nė die­nos be mu­zi­kos!“ bus ypa­tin­gas dėl dvie­jų prie­žas­čių: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kes­tras pa­mi­nės ame­ri­kie­čių mu­zi­ko Leo­nar­do Berns­tei­no gi­mi­mo 100-ąsias me­ti­nes ir at­liks prem­je­rą – opu­są „Ho­ri­zon­ta­li tėk­mės tri­lo­gi­ja“, ku­rį smui­kui ir or­kes­trui par­ašė kom­po­zi­to­rius Vy­tau­tas Ger­ma­na­vi­čius.

„V. Germanavičiaus muzikos šaltiniai – gamta, vaizduotė ir poezija, jo kūriniuose melodijos laša lietaus lašais ir plonomis srovelėmis teka per stiklą, o sąskambiai žydi medžių šakose ir byra nuo jų baltais žiedlapiais“, – yra rašiusi dr. Austė Nakienė.

Ingridos Armonaitės rankose bus italų meistro Pietro Antonio Dalla Costos smuikas, pagamintas 1780 metais.

Naujosios V. Germanavičiaus „trilogijos“ smuiko partiją grieš Ingrida Armonaitė, kompozitoriaus manymu, viena geriausių Lietuvos smuikininkių. „Tikras malonumas rašyti tokiai virtuozei. Dabar pernelyg daug reveransų daroma jaunimui, tačiau šiuo atveju kur kas svarbiau atlikimo kokybė, skambesys ir išsilavinimas“, – kalbinamas „Lietuvos žinių“ žurnalisto, teigė kūrinio premjeros nekantriai laukiantis V. Germanavičius (g. 1969).

Koncerto intrigą kuria ir dar vienas faktas: šeštadienį I. Armonaitės rankose bus italų meistro Pietro Antonio Dalla Costos smuikas, pagamintas 1780 metais Trevize. Pasaulyje yra išlikę tik du jo padirbdinti smuikai. Manoma, kad vienu yra griežęs ir pats Wolfgangas Amadeusas Mozartas, kai gyveno Vienoje.

„Reikia pasakyti, tai stipraus garso ir tembro instrumentas. Man tai tikra staigmena, be abejo, labai maloni. Tad verta išgirsti ne tik kūrinį, bet ir smuiką“, – šmaikščia sentencija savo įspūdį perteikė V. Germanavičius.

Peršasi išvada, kad į koncertą besirenkanti publika Nacionalinės filharmonijos prieigose išvys gausesnes apsaugininkų pajėgas.

Vytauto Germanavičiaus „Horizontali tėkmės trilogija“ radosi iš ilgalaikio kūrybinio bendradarbiavimo su smuikininke Ingrida Armonaite / Romo Jurgaičio nuotrauka

Dosni užsakovė

„Horizontali tėkmės trilogija“ radosi iš V. Germanavičiaus ilgalaikio kūrybinio bendradarbiavimo su I. Armonaite. Nemažos sėkmės susilaukė specialiai Armonų trio dedikuotas jo kūrinys „NidaMannGrieg“, kurį ansamblis atliko per Thomo Manno festivalį.

V. Germanavičius vėliau I. Armonaitei ir Indrei Baikštytei sukūrė smuiko ir fortepijono duetą „Kažkur virš vandenų nutįsta garso siūlas“.

Jausdama simpatiją kompozitoriaus muzikiniam braižui, smuikininkė I. Armonaitė paprašė jo parašyti kur kas didesnės apimties opusą – koncertą smuikui ir simfoniniam orkestrui. „Lengviau įvykdyti kūrybinę užduotį, nei įgyvendinti ją scenoje, mat šiais laikais „gauti“ simfoninį orkestrą ne taip paprasta“, – pasakojo V. Germanavičius.

Artėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir kompozitoriui kilo idėja savo kūrinį dedikuoti šiai progai. Pasak Vytauto, įvairūs muzikos festivaliai, užsakantys premjeras, kompozitoriams nubrėžia kūrinio trukmės limitą, paprastai neviršijantį 20 minučių. Šiuo atveju V. Germanavičiaus užsakovė, Lietuvos nacionalinė filharmonija, buvo gerokai dosnesnė – kūrybines idėjas jis galėjęs sutelkti į pusvalandį.

Trijų dalių sumanymas

Nepatirdamas išorinių varžymų, kompozitorius savo sumanymą padalijo į tris dalis, tai atskleidžia ir pats kūrinio pavadinimas „Horizontali tėkmės trilogija“.

„Tą tėkmę siečiau su laiku. Yra horizontalus ir vertikalus laikas. Horizontalusis apima chronologinius istorijos įvykius. O vertikalusis, pasak prancūzų filosofo Gastono Bachelardo, yra tarsi sustingęs laikas, jis tuos įvykius įprasmina poetiškai. Kai kuriose mano kūrinio vietose galima įžvelgti tokių laiko sąstingių“, – aiškino V. Germanavičius.

Kūrinio dalių pavadinimuose kūrėjas užkodavęs šimtametį Lietuvos istorijos tarpsnį. „Angelo akis“ („Angelus Oculus“) simbolizuoja valstybės sukūrimą, „Šiaurinė žvaigždė“ („Stella Polaris“) žymi nepriklausomybės praradimą. Šioje dalyje autoriaus vaizduotė pakylėja į kosmosą, kai tikėjimo ir vilties žvaigždės vedama tauta laukia naujos progos laisvei. O trečioji dalis „Atspindys“ („Reflexio“) yra lyg visų įvykių reminiscencija, kai tikslai jau pasiekti.

Pirmoje dalyje labiau akcentuojamas garso masių judėjimas, pozicinis išsidėstymas. Antroje, „kosminėje“, dominuoja perkusija ir smuikas. Mušamųjų partiją solo atliks Saulius Astrauskas.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos maestro Modestas Pitrėnas / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Dainoje gyvas vilko vaikų motyvas

V. Germanavičius teigė nesąs programinis kūrėjas. Jokiu būdu nesiekia, kad publika išgirstų būtent tai, ką jis savo muzika teigiąs. Vis dėlto intrigavo atskleisdamas, kad suskambės ir Klaipėdos krašto dainos motyvas.

„Kadaise mane buvo stipriai sukrėtusi vadinamųjų vilko vaikų tema. Šį tą pasakojo ir Suvalkijoje augusi mama. Ji prisiminė iš Rytprūsių atklysdavusius, duonos prašančius vokiečių vaikus ir moteris“, – vieną muzikinę inspiraciją atskleidė autorius.

Kūrinį rašęs taip, kad orkestras ne tik akompanuotų, bet būtų lygiavertis smuiko partneris. O per kitus epizodus galėtų pademonstruoti ir savo meistriškumą. „Norėjosi „judančio“, o ne stacionaraus muzikos audinio“, – teigė jis. Sukurti „Horizontalią tėkmės trilogiją“ užtruko vienus metus.

Klausydamasis, kaip jo opusas pamažu atgyja filharmonijos scenoje, V. Germanavičius tikino esąs patenkintas. „Niekada nebūna to „viskas gerai“, bet per kiekvieną repeticiją gerėja. Jau aiškesnis bendras vaizdas. Svarbiausia orkestrantams pajusti kūrinio formą, struktūrą, tada aiškiau, ką reikia daryti. Maloniai stebina orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Modesto Pitrėno pastangos. Manau, iki šeštadienio turėsime naują kūrinį“, – svarstė kompozitorius.

Konkurso laureatas

Praėjusį lapkritį už sodrią muzikos raišką V. Germanavičius buvo apdovanotas Lietuvos kompozitorių sąjungos kasmetiniame geriausių kūrinių konkurse. Garbingą apdovanojimą jam pelnė kompozicija „Povandeninė geometrija“ saksofonui ir orkestrui (2016).

V. Germanavičius mokėsi Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, studijavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos Džiazo skyriuje. 1996 metais baigė Lietuvos muzikos akademijos muzikos magistro studijas prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasėje, 2005-aisiais – elektroninės muzikos magistrantūrą Milso koledže JAV. Taip pat studijavo kompoziciją pas Jonathaną Harvey, Alviną Curraną, Jamesą Tenney.

V. Germanavičiaus kūryba apima kamerinę, orkestrinę, vokalinę ir elektroakustine muziką. Jo kompozicijoms būdinga laisva stilistika, balansas tarp intuicijos ir naujųjų kompozicinių technikų, ypatingas dėmesys garso spalvai, naujų atlikimo galimybių paieškos.