Ko vaikus moko sutartinių giedojimas
Pa­sku­ti­nes va­sa­ros sa­vai­tes edu­ka­ci­nė prog­ra­ma „Gat­vės gy­vos vai­kams“ kvie­čia vai­kus ty­ri­nė­ti vi­so pa­sau­lio pri­pa­žin­tas, į gar­siuo­sius UNES­CO są­ra­šus įtrauk­tas Lie­tu­vos pa­vel­do ver­ty­bes. Vie­na iš jų, pri­sta­to­ma kar­tu su „Kris­tu­po fes­ti­va­liu“, – lie­tu­viš­kos su­tar­ti­nės.

Pasak edukacijos organizatorės bei sutartinių edukatorės Tomos Čepaitės, ši į UNESCO sąrašą įtraukta nemateriali vertybė būna tikras atradimas vaikams. „Tai, jog dėl savo unikalumo ir gyvybingumo sutartinės, lietuvių polifoninės dainos, įtraukos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, suteikia joms svarios reikšmės viso pasaulio kultūros kontekste, – teigė edukatorė. – Tačiau tuo pačiu šalis įpareigojama plėtoti šią tradiciją – turi būti kaip įmanoma labiau užtikrinamas bendruomenės įsitraukimas, tradicijos perėmimas. Svarbu ir tai, jog tradicijai turi būti leista išlikti „gyvai“: apribojimai, autentiškumo siekis neturi tapti kliūtimi saugant nematerialų kultūros paveldą. Tad siekiant perteikti sutartinių meną jaunajai kartai reikia ieškoti įtraukiančių, įdomių, vaikų suvokimą atitinkančių priemonių.“

UNESCO tematika iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingai perteikiama vaikų kalba. Tačiau, kaip teigė T. Čepaitė, atidžiau patyrinėjus mūsų išskirtines paveldo vertybes ir pažvelgus į jas, kaip į gyvą mūsų aplinkos dalį, atsiveria įvairiausios galimybės pristatyti paveldą įtraukiančiais, kūrybiškais ir smagiais metodais. „Pristatyti sutartines vaikams iš pradžių ir mūsų komandai atrodė drąsus pasirinkimas – gi jas giedoti taip sudėtinga! Tačiau įsitikinome – vaikams jos gali tapti savotišku žaidimu, įtraukti į procesą ir sudominti“, – teigė „Gatvės gyvos vaikams“ vadovė Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė.

Archajiškos giesmės

Paklausta, kuo ypatingos yra lietuviškos sutartinės ir kokia jų kilmė, etnomuzikos edukatorė T. Čepaitė pasakojo, jog pats terminas „sutartinės’’ kilęs iš veiksmažodžio sutarti, suderėti. „Sekundiniai sąskambiai, kurie šiuolaikinei ausiai gali skambėti disonansiškai, liudija visai kitokį, archajinį estetikos suvokimą. Tekstuose gausu įvairiausių garsažodžių – linago, sodauto, judabra, tatato ir t.t., kurių prasmės mes nebežinome. Šie požymiai leidžia manyti, kad tai yra labai archajiškos giesmės. Liaudyje jos ir buvo vadinamos giesmėmis, ne dainomis, tai rodo tam tikrą jų sakralumą, – aiškino ji. – Dar XIX amžiaus istoriniuose šaltiniuose yra minima, kad moterys mokėjusios tokių slaptų giesmių, kurių žodžius labai gerbusios ir kurie buvo laikomi nekeičiamais. Taigi, tai ne tik senas žanras, perduodamas iš kartos į kartą, bet ir autentiškas, kai stengiamasi nieko nekeisti. Visa tai rodo, kad sutartinės iš esmės yra apeiginė, ritualinė muzika“.

Primena mantras

T. Čepaitės teigimu, sutartinės tam tikrais aspektais primena iš Rytų mus pasiekusias sakralines mantras. „Svarbus, archajiškumą liudijantis sutartinių bruožas yra tai, kad visa muzika sukasi ratu, juda cikliškai, nėra kaitos. Tuo jos primena mantras, šiandien sutartinės netgi dažnai giedamos per įvairias kolektyvines meditacijas. Įdomu ir tai, kad nors sutartinės labai archajiškas žanras, jos skamba labai moderniai, sąskambiais primena kompozitorių modernistų kūrybą, savo struktūra – minimalizmo estetikos principus“, – pasakojo edukatorė.

Jos įsitikinimu, su šiuo savos tautos paveldu būtina supažindinti vaikus, kad jie žinotų, kodėl sutartinės įdomios ir vertingos ne tik mums, bet ir pasauliui. „Tai galbūt pažadins pasididžiavimą savo tautos palikimu, susidomėjimą ir smalsumą toliau domėtis tradicine kultūra.“ – sakė T. Čepaitė.

Taip pat, anot jos, sutartinių giedojimas vaikams gali išmokyti vaikus susikaupti, koncentruoti dėmesį, klausytis vienas kito. Ypač kaitaliojant sutartinių tipus, kur vis skirtingas dainavimo principas – tai ta pati melodija dainuojama kanonu, tai kelios skirtingos melodijos dainuojamos vienu metu ir t.t.

Svarbi vaikų vystymuisi

Šiuos argumentus, kodėl visapusiška ir įvairi edukacija yra svarbi vaikų vystymuisi, papildo ir Kristupo festivalio meno vadovė Jurgita Murauskienė: „Vienas iš pagrindinių Kristupo vasaros festivalio tikslų – visuomenės edukacija plačiąja prasme. Įrankiai, kuriais šio tikslo siekiame labai įvairūs – nuo naujausių muzikinių tendencijų pristatymo iki specialių programų sukūrimo. Tai mums labai svarbu, kadangi ateities visuomenei keliami aukšti kūrybiškumo reikalavimai. O daugybės atliktų mokslinių tyrimų rezultatai pateikė svarius įrodymus, jog vaikų dalyvavimas kultūroje (tiek aktyvus, tiek pasyvus) teigiamai veikia kognityvinį vystymąsį, emocines kompetencijas, labai svarbias tolesnei sėkmingai asmenybės raidai.“