Knygų fėja iš Jerevano
Vil­niu­je jau ku­ris lai­kas pra­ei­viai įvai­rio­se vie­to­se kart­kar­tė­mis ran­da ne­ži­no­mo žmo­gaus kaip do­va­ną pa­lik­tą kny­gą. Šią idė­ją iš Je­re­va­no at­si­ve­žė vy­ro gim­ta­ja­me mies­te ap­si­gy­ve­nu­si kny­gų fė­ja iš Ar­mė­ni­jos Has­mik Bar­seg­hyan-Var­nai­tie­nė.

Hasmik pasakojo, kad apie „Knygų fėjų“ (The Book Faries) iniciatyvą ir judėjimą pirmą kartą išgirdo maždaug prieš metus iš savo geros draugės Jerevane. Mėgstančiai skaityti jaunai moteriai ši iniciatyva pasirodė labai patraukli, tad mielai prie jos prisidėjo. Pradėjusi ja domėtis Hasmik išsiaiškino, jog judėjimas prasidėjo 2017 metais Jungtinėje Karalystėje ir tapo itin populiarus Vakarų Europos šalyse. Šiuo metu knygomis dalijasi devyni tūkstančiai „Knygų fėjų“ šimte pasaulio šalių.

Įsitraukė jauni rašytojai

„Knygų fėjų“ judėjimo pradžioje ši iniciatyva stebino, tačiau labai greitai išpopuliarėjo Hasmik gimtajame Jerevane. „Mes su drauge pirmosios pradėjome slapstyti knygas įvairiose Jerevano vietose. Labai greitai į šį judėjimą įsitraukė daugiau žmonių, kuriems idėja taip pat pasirodė smagi ir prasminga. Taip platinti savo knygas pasiūlė ir jauni Armėnijos rašytojai. Tad šis judėjimas prisideda ir prie pradedančių publicistų bei jaunų rašytojų populiarinimo“, – pasakojo Hasmik.

Pasak knygų mėgėjos, knygų fėjos – paprasti žmonės, kurie mėgsta skaityti ir dalytis patikusiomis knygomis su kitais žmonėmis. Jų tikslas – perduoti patikusią perskaitytą knygą kitam, kad jis taip pat ją perskaitytų. Hasmik tapo pirmąją knygų fėja Vilniuje. Pašnekovės teigimu, knygos slapstomos tokiose vietose, kur renkasi daug žmonių, tad tikimybė, kad bus rastos, – šimtaprocentinė. Jeigu parke, muziejuje ar prie kokio paminklo rasite kaspinėliu perrištą knygą su „Knygų fėjų“ lipduku ar be jo, drąsiai imkite, tai Hasmik dovana jums. „Judėjimo esmė – knygą perduoti kaip dovaną kitam žmogui. Tikiu, kad gavęs tokią dovaną iš nepažįstamo žmogaus, ją perskaitęs, dažnas ir pats pagalvos, kad tai puiki idėja, ir taip pat kažkam padovanos knygą. Taip stengiamės skleisti ir populiarinti skaitymo kultūrą“, – su šypsena kalbėjo pašnekovė.

Hasmik pasakojo, kad oficialiame „Knygų fėjų“ (The Book Faries) internetiniame puslapyje galima užsisakyti specialiai šiai akcijai pagamintų lipdukų, kuriais pažymimos knygos. Tačiau lipdukai visiškai nebūtini, jeigu žmogus nutarė tiesiog palikti viešoje vietoje patikusią knygą, kad kas nors ją radęs perskaitytų. Rugsėjo mėnesį pradėjusi knygų fėjos veiklą Lietuvoje Hasmik sakė jau išslapsčiusi daugiau nei tris dešimtis knygų. „Jerevane knygų išslapstėme labai daug. Beveik kiekvieną dieną su drauge vaikščiodavome miesto gatvėmis ir įvairiose vietose palikdavome knygų fėjų dovanas“, – sakė jauna moteris.

Pratinasi prie naujos šalies

Į Lietuvą atitekėjusi armėnė prisiminė, kad iš pradžių Jerevane įvairiose vietose palikdavo savo pačios mėgstamas knygas iš asmeninės bibliotekos, tačiau išdalijusi jas pradėjo pirkti įvairių žanrų knygas nedideliuose knygynuose, prekiaujančiuose naudotomis knygomis. „Man labai džiugu, kad prie judėjimo greitai prisidėjo patys rašytojai, nedidelės bibliotekos, kurios taip pat atiduodavo knygų šiai iniciatyvai. Taip įvairiais būdais tas knygas ir platinome. Tikiuosi, kad panaši veikla paplis ir Lietuvoje“, – tvirtino pašnekovė.

Pati Hasmik sakė itin mėgstanti Theodore'o Dreiserio kūrybą, ypač jo „Amerikoniškąją tragediją“, Ericho Marios Remarque'o knygas ir, žinoma, Armėnijos rašytojų kūrinius. Pašnekovė teigė labai apsidžiaugusi, kai atvykusi gyventi į Lietuvą sužinojo apie čia išpopuliarėjusį mažų lauko bibliotekėlių (Little Free Library) judėjimą, taip pat skatinantį skaitymo kultūrą ir sudarantį galimybę keistis knygomis.

Vasarą Armėnijoje atšokusi vestuves su vyru Nerijumi, naują gyvenimo etapą pradėjo Vilniuje. Prieš penkerius metus ji su Nerijumi susipažino Jerevane, kur lietuvis buvo nuvykęs palaikyti mylimos „Žalgirio“ futbolo komandos ten vykusiose varžybose. „Jis su bičiuliais apsistojo viešbutyje, kur aš dirbau. Susipažinome ir, nors jis pabuvo tik vieną dieną, spėjome daug apie ką pasikalbėti, pabendrauti. Kai Nerijus išvyko namo, toliau bendravome socialiniuose tinkluose. Man jis patiko savo paprastumu, mokėjimu bendrauti, pasirodė labai artimas. Nors lietuviai gana santūrūs žmonės, Nerijus labai panašus į armėną – emocionalus, mielai bendraujantis“, – šyptelėjo Hasmik.

Prisipažino, kad palikus namus ir atvykus gyventi į vyro gimtinę iš pradžių buvo labai sunku – viską reikėjo pradėti nuo pradžių svečioje šalyje. Ypač sunku Hasmik būti toli nuo šeimos, giminių, pažįstamų, kurie liko Jerevane. Teko Armėnijos dukrai prisitaikyti ir prie kitokio klimato: nors ši vasara Lietuvoje buvo itin karšta, ruduo jaunai moteriai pateikė šaltų siurprizų. Tačiau ji patikino, kad prie visko galima priprasti, ir sakė savo pasirinkimo apsigyventi Lietuvoje nė kiek nesigailinti. „Žinojau, kodėl tai darau ir kur einu. Dabar jau daug lengviau pritampu, „Knygų fėjų“ veikla man labai padeda adaptuotis. Jaučiuosi labai motyvuota ir, manau, naudinga su savo idėjomis“, – prisipažino jauna moteris.

Kalbos mokė vyras

Lietuvoje Hasmik patinka tai, kad čia daug žalumos, miškų, ežerų, upių, kurių gimtajame Jerevane pasigesdavo. Tiesa, šaltas ruduo kelis kartus privertė pasirgti prie tokio oro nepratusią armėnę. Intensyviai mokytis lietuvių kalbos Hasmik sakė pradėjusi nuo rugsėjo, tačiau neblogus pagrindus jau turėjo anksčiau. „Vyras nuolat duodavo man lietuvių kalbos užduočių, kai dar bendraudavome per skaipą. Kaip sugebėdavo, paaiškindavo taisykles, taisydavo tarimą, buvo mano asmeninis mokytojas. Tad kai pradėjau mokytis Lietuvoje, jau turėjau pagrindą: mokėjau daug žodžių, šiek tiek žinojau gramatiką. Man lengvai sekasi mokytis užsienio kalbų, bet lietuvių kalba sudėtinga“, – prisipažino Hasmik.

Be gimtosios armėnų, ji gerai moka anglų ir rusų kalbas, neblogai kalba lenkiškai. Lenkų kalbą metus studijavusi Krokuvos Jogailos universitete kaip dalį savo lingvistikos mokslų, kuriuos baigė Jerevane. Geriau pramokusi lietuvių kalbą Hasmik sakė planuojanti ieškoti darbo viešbučių vadybos srityje, nes čia ji turi patirties. Jarevane jai puikiai sekėsi darbuotis viešbučių, biurų vadybininke. Kol kas jos širdies atgaiva – „Knygų fėjų“ idėjos populiarinimas Lietuvoje. „Man patinka, kad į šį judėjimą gali įsitraukti bet kuris skaityti mėgstantis žmogus. Šiais technologijų laikais, manau, labai svarbu nepamiršti knygos skaitymo malonumo. Todėl kviečiu lietuvius tapti knygų fėjomis ir dalytis savo mėgstamomis knygomis su kitais“, – šypsojosi Lietuvoje naują gyvenimo etapą pradėjusi H. Barseghyan-Varnaitienė.