Knyga po atviru dangumi
Sos­ti­nės gy­ve­ni­mą šią va­sa­rą pa­įvai­ri­na pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je įgy­ven­di­na­mas pro­jek­tas „Vil­nius skai­to“. 100 die­nų iki ru­dens kil­no­ja­ma kny­gų skai­tyk­la po at­vi­ru dan­gu­mi po­pu­lia­riuo­se skve­ruo­se, aikš­tė­se kas mė­ne­sį keis lo­ka­ci­ją ir kel­sis į vis ki­tas mies­tie­čių pa­mėg­tas vie­tas. Su­ma­ny­mo or­ga­ni­za­to­rę ir koor­di­na­to­rę, bend­ro­vės „Ge­ra pra­mo­ga“ par­tne­rę Jur­gą Mand­ri­jaus­kai­tę-Ruš­kie­nę su­ti­ko­me Lu­kiš­kių aikš­tė­je – kol kas kny­gų len­ty­na ir oran­ži­niai pu­fai pūp­so bū­tent čia.

Pasak Jurgos, projektas „Vilnius skaito“ susijęs ne vien su skaitymu, bet ir su iniciatyva, tam tikros grupės įmonių, įstaigų, autorių susitelkimu siekti gražaus tikslo. „Nuoširdžiai tikiu skaitymo populiarinimo idėja, noriu ja užkrėsti ir kitus. Juk būtų gražu – eini per Vilnių ir matai vien skaitančius žmones: troleibusuose, stotelėse, kavinėse, parkuose, aikštėse, paupiuose... Knygos suteikia žinių, gerų emocijų, lavina vaizduotę, įkvepia imtis gražių dalykų“, – įsitikinusi organizatorė.

Sostinės gyvenimą šią vasarą įvairesnį daro pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas projektas „Vilnius skaito“.

Priglaudžia visus

Panašią skaityklą prieš daugelį metų ji pamatė užsienyje, Austrijos Linco mieste. Įspūdžiai jau buvo primiršti, tačiau su kolegomis svarstant, ką galėtų nuveikti prasminga dėl miesto, visuomenės, išniro ši idėja. „Gal ir dėl to, kad pastaraisiais metais knygos tapo mano antruoju darbu, malonumu, – svarstė „Geros pramogos“ atstovė. – Tad sujungėme organizacinius gebėjimus, meilę savo miestui, knygoms ir štai – išėjo toks rezultatas.“

„Vilnius skaito“ – ne pirmoji „Geros pramogos“ socialinė iniciatyva. Bendrovė neatlygintinai yra padėjusi Jaunimo linijai „Siemens“ arenoje organizuoti didelį savižudybių prevencijos koncertą „Renkuosi gyvenimą“, Rukloje – „Pabėgėlių dieną“. Sostinei dovanojo ilgai lauktą Vilniaus gatvės atidarymo šventę, šiemet – šimtą dienų trunkantį skaityklos projektą. „Visi šie projektai – prasmingi. Iš jų nieko neuždirbome, tačiau kiekvienas suteikė džiaugsmo žmonėms, o mums – neįkainojamos patirties juos kuriant“, – tikino J. Mandrijauskaitė-Ruškienė ir pabrėžė, kad jai ypač svarbu gyventi ir dirbti prasmingai.

Aišku, idėjos nebūtų pavykę įgyvendinti be partnerių, rėmėjų pagalbos. „Gera pramoga“ labiausiai dėkinga Vilniaus miesto centrinei bibliotekai, kuri, gavusi kvietimą prisidėti, pademonstravo labai novatorišką požiūrį. „Valstybinė įstaiga nepabūgo papildomų rūpesčių knygoms iš bibliotekų išvežti, organizavo darbuotojų pamainas taip, kad galėtų dirbti visą vasarą skaitykloje po dešimt valandų per dieną be jokių išeiginių. Tai buvo milžiniškas iššūkis, ir biblioteka jį priėmė“, – stebėjosi pašnekovė.

Projektas iškart sulaukė nemenko dėmesio. „Vilnius skaito“ sutelkė knygas kuriančius, leidžiančius ir skaitančius žmones. Organizatoriai tiki, kad šią vasarą Vilnius skaitys kur kas daugiau nei kada nors anksčiau.

J. Mandrijauskaitės-Ruškienės teigimu, skaitykla po atviru dangumi priglaudžia visus: mamas su mažamečiais vaikais, darželių grupes, vis dažniau apsilankančias rytais, kostiumuotus vyrukus iš ministerijos ar aplinkinių biurų, egzaminams besiruošiančius studentus, užsieniečius, ieškančius leidinių apie Vilnių ar mūsų šalį, garbingo amžiaus ponus, mėgstančius vartyti istorines knygas.

Vakare, anot organizatorės, būna užsėsti ne tik krėslai, bet ir visa pieva nuklota pledais. Per dieną susirenka 500–700 žmonių, priklausomai nuo oro ir savaitės dienos. Vadinasi, jiems tai patrauklu.

„Projektas dar tik prasidėjo, tad stebėsime, kuo jis baigsis. Tikiuosi, sumanymas bus tęstinis ir paplis į kitus miestus“, – vylėsi idėjos autorė.

100 dienų iki rudens kilnojama knygų skaitykla po atviru dangumi populiariuose skveruose ir aikštėse kas mėnesį kelsis į vis į kitas miestiečių pamėgtas vietas. Dabar - Lukiškių aikštėje.

Savo laiko organizatorė

Iš Vilkaviškio kilusi J. Mandrijauskaitė-Ruškienė planavo studijuoti architektūrą – sekti mamos pėdomis. Ilgai tam rengėsi, lankė specialias dailės studijas, tačiau profesijos pasirinkimą, galima sakyti, lėmė atsitiktinumas. Sužinojusi, kad Vilniaus konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) siūloma kultūros vadybos studijų programa, paskutiniais mokyklos metais persigalvojo ir pakeitė planus. Laukė iššūkiai: didelis konkursas, o tarp stojančiųjų – nemažai jau šį darbą dirbančių vadybininkų. „Buvau tik septyniolikmetė iš provincijos. Mergaitė, kuri galėjo pasigirti vos keliais mokykloje organizuotais renginukais, teorinėmis žiniomis iš spaudos apie šalyje vykstantį kultūrinį gyvenimą. Tačiau savo entuziazmu ir uolumu patikau komisijai, ji nusprendė priimti. Iki šiol dirbu pagal specialybę – renginių, projektų organizavimo įmonėje“, – džiaugėsi pašnekovė.

Vėliau buvo studijos Psichologijos akademijoje. J. Mandrijauskaitės-Ruškienės manymu, visiems neprošal pasimokyti šios disciplinos – esą psichologija turėtų būti privaloma mokyklose, universitetuose ir pan. „Gyvenime nieko nėra svarbiau už gebėjimą suprasti save, savo tikruosius poreikius, poelgių motyvaciją, asmenybės niuansus ir jų kilmę. Suprasti mus supančius žmones“, – aiškino specialistė.

Kalbėdama apie pašaukimą J. Mandrijauskaitė-Ruškienė tvirtino, kad jos sprendimas pasirinkti kultūros vadybą – teisingas. Tai plati sritis, yra kur pasireikšti. Jai patinka tiesti tiltus tarp verslo ir meno, organizuoti renginius įmonėms, įgyvendinti socialinius, kultūrinius projektus. „Apskritai ką nors organizuoti yra mano aistra. Šiuo metu tai apima daug gyvenimo sričių: mažų vaikų auginimą, renginių verslą, knygų skaitymą ir recenzavimą... Ir ši skaitykla – tik dėl to, kad esu gera savo laiko organizatorė“, – šypsodamasi pabrėžė Jurga.

Vaikystėje ji norėjo būti daug kuo. „Labai džiaugiuosi, kad mūsų namuose buvo ne tik daug muzikos (nes tėtis visada domėjosi muzika, turėjo gausybę įrašų, plokštelių, pats groja gitara ir kitais instrumentais), bet ir knygų. Jos pakreipė mano gyvenimą tinkama linkme“, – kalbėjo pašnekovė.

Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė: „Knygos suteikia žinių, gerų emocijų, lavina vaizduotę, įkvepia imtis gražių dalykų.“

Populiarina skaitymą

Jurga gana anksti pradėjo skaityti rimtų autorių, tokių kaip Albertas Camus, Friedrichas Nietzsche, Hermannas Hesse, literatūrą, tad takelis į senąją miesto biblioteką buvo gerai pramintas dar mokyklos metais.

Įkvepiančiu pavyzdžiu J. Mandrijauskaitė-Ruškienė laiko šviesaus atminimo visuomenės veikėją, literatūros kritikę Ugnę Karvelis. Ji žavėjo savo veiklumu, įvairiapusiškumu, nuopelnais kultūrai. Kita visai neseniai atrasta mūza – poetė, rašytoja, dainininkė, menininkė Patti Smith, parodžiusi, kaip svarbu įsiklausyti į savo širdies balsą, siekti svajonės, išlikti nuoširdžiam sau ir pasauliui.

J. Mandrijauskaitė-Ruškienė nesitenkina vien vadybininkės darbu, įvairių renginių ir projektų organizavimu. Laisvalaikiu ji rašo knygų apžvalgas, skaito užsienio kritikų įvertintas, įvairių apdovanojimų pelniusias knygas. Kartais renkasi tam tikrus kūrinius dėl dominančios temos ar dėl to, kad patinka rašytojas. Tarp Jurgos skaitomų autorių – tokios literatūros įžymybės kaip Julianas Barnesas, Paulas Bowlesas, Roberto Bolanas, A. Camus, Milanas Kundera, Michailas Šiškinas, Johnas Maxwellas Coetzee ir daug kitų.

„Esu magiškojo realizmo ir egzistencializmo mėgėja. Ilgainiui pradėjau vertinti literatūrinę kalbą, tekstinį audinį, kūrinio atmosferą kur kas labiau nei siužetą“, – prisipažino ji ir pridūrė, kad nėra profesionali literatūros kritikė, tad nežvelgianti į šią veiklą kaip į darbą. Jurgai tiesiog įdomu paanalizuoti, pasikapstyti giliau – bandyti įžvelgti tai, ką autorius norėjo pasakyti savo kūriniu. „Rašant apžvalgas sunkiausia – neišduoti siužeto detalių, palikti intrigą skaitytojams, taip pat neprimesti savo nuomonės“, – neslėpė J. Mandrijauskaitė-Ruškienė.

Kalbėdama apie pašaukimą Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė tvirtino, kad jos sprendimas pasirinkti kultūros vadybą - teisingas.

Popietė – laikas šeimai

Šiuo metu visos Jurgos dienos sukasi aplink atžalas. Rytą ji, išleidusi vyresnėlį sūnų Kristijoną į darželį, su mažuoju Jokūbu neskubriai papusryčiauja, pažaidžia. Kartu eina į mišką arba važiuoja į skaityklą Lukiškių aikštėje. Skaitykloje Jokūbui patinka labiau, nes ten yra ne tik daug knygelių, bet ateina ir vaikų iš darželių. Aplink – daug automobilių, verda miesto gyvenimas. „Mes įsikūrę užmiestyje, nuosavame name, tad vaikas kasdien nemato tokio judesio. Kaskart atvažiavęs į miestą jis į viską žiūri išplėtęs akis“, – pasakojo J. Mandrijauskaitė-Ruškienė.

Pagelbėti atkeliauja ir mylima auklytė Janina. „Labai operatyviai stengiuosi per pusdienį susitvarkyti darbus, nuvažiuoti į susitikimus ar užlėkti į skaityklą“, – teigė moteris, bandanti suderinti motinystę ir karjerą.

Po pietų Jurga dažniausiai dirba namie, nes mažasis miega. Vakarop grįžta sutuoktinis ir Kristijonas iš darželio. Tada visi kartu vakarieniauja, eina pasivaikščioti, skaito ar žaidžia. „Sumigdžiusi vaikus skaitau, rašau recenzijas arba baigiu darbus, kurių nespėju atlikti per dieną. Tiesiog dabar toks laikas – jei nori ką nors malonaus nuveikti ir sau, esi priverstas tai daryti miego sąskaita“, – atsiduso Jurga. Laikas, kai tenka daryti pertraukas, būti su vaikais, J. Mandrijauskaitei-Ruškienei patinka. Jokūbui greitai bus pusantrų metų – mama jam labai reikalinga, tad moteris stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu.