Klezmerių muzikos festivalis seks šimtmečio legendas
Rug­sė­jo 16–19 die­no­mis per Šiau­lius, Vil­nių ir Jo­niš­kį nu­kle­gės Klez­me­rių mu­zi­kos fes­ti­va­lis – jau sep­tin­ta­sis. Šie­met jis bus de­di­kuo­ja­mas at­kur­tos Lie­tu­vos šimt­me­čiui, to­dėl mu­zi­ki­nė prog­ra­ma lyg til­tas su­sies žy­mius pra­ei­ties ir da­bar­ties kū­rė­jus.

Nuo 2009 metų sėkmingai rengiamas Klezmerių muzikos festivalis neturi analogų Baltijos šalyse. Vienas jo tikslų – rengti didelės meninės vertės žydų muzikos koncertus Lietuvos miesteliuose, kur kadaise gausiai gyveno žydai, o dabar litvakų kultūros atgarsiai kur kas rečiau girdimi.

2018-ųjų rudenį Klezmerių muzikos festivalis vėl peržengs vienos meno srities ribas ir susies muziką, istoriją, asmenybes, literatūrą ir teatrą.

„Festivalio rūpestis – pristatyti asmenybes, kurios galbūt savęs lietuviais nelaikė, kalbėjo kita kalba, tačiau labai daug nuveikė Lietuvai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klezmerių muzikos festivalio meno vadovas, džiazo perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Klausytojų laukia staigmenos

Koncertas-susitikimas „Dvi šimtmečio legendos“ vyks rugsėjo 16 dieną Šiauliuose ir 17 dieną Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Jame susitiks dvi Lietuvos kultūrai itin svarbios asmenybės – Nacionalinės premijos laureatai Anatolijus Šenderovas ir Viačeslavas Ganelinas.

„Festivalis atkreipia dėmesį į šiuos žmonės, kaip į tikrą vertybę, nes jie abu per savo gyvenimą yra labai daug nuveikę Lietuvos kultūrai. Abi legendos, ačiū Dievui, sveikos – kuria ir dalyvauja įvairių šalių meniniame gyvenime“, – kalbėjo A. Gotesmanas.

Per pirmąją renginio dalį skambės A. Šenderovo kameriniai kūriniai, laikomi šio kompozitoriaus aukso fondu. Ryškiausias ir šilčiausias A. Gotesmano prisiminimas, susijęs su A. Šenderovu, buvo kelionė ir koncertas pasaulinėje parodoje „Expo 2000“ Hanoveryje. „Grojome trio: Davidas Geringas griežė violončele, aš mušiau būgnus, o prie fortepijono sėdo... pats Anatolijus“, – pasakojo perkusininkas.

A. Šenderovas yra vienas žymiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių ir pasižymi itin ryškiu kūrybiniu braižu, jo muzika skamba visuose žemynuose. Daugiausia dėmesio A. Šenderovas skiria emociniam ir prasminiam muzikos turiniui, itin reikšmingi yra žydiškajai temai skirti jo kūriniai.

V. Ganelinas – Jeruzalės S. Rubino šokio ir muzikos akademijos profesorius, pianistas, Meksikos universiteto garbės daktaras. Su džiazo ansambliu „Ganelin Trio“ yra koncertavęs daugelyje pasaulio šalių. Kompozitorius rašo labai įvairią muziką – miuziklus, baletus, operas, simfoninius opusus, kuria kino filmams, spektakliams.

Tačiau kamerinė V. Ganelino muzika Lietuvoje atliekama gana retai. Ją vis atgaivina tik Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Tad Šiaulių ir sostinės publikai atsiveria išskirtinė proga pasiklausyti unikalių kūrinių.

Festivalyje dalyvaus ir džiazo virtuozas, „Ganelin Trio“ vadovas Viačeslavas Ganelinas.

Su kompozitoriumi, nuo 1987-ųjų gyvenančiu Izraelyje, A. Gotesmanas teigė koncertavęs nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Tačiau bene ryškiausiai atsimenantis V. Ganelino oratoriją „Tylos garsai“. „Matyt, todėl, kad iš dalies prie šio kūrinio, skirto sugriautoms sinagogoms, prisidėjau ir pats“, – teigė muzikas.

Abiejų kompozitorių kūrinius atliks Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas fortepijoninis trio „FortVio“ ir kvartetas „RELA(X)“. Nutilus muzikai prasidės dviejų šimtmečio legendų pokalbis su klausytojais. Jiems festivalio meno vadovas žada ir malonių muzikinių vizualinių staigmenų.

„Festivalio rūpestis – pristatyti asmenybes, kurios galbūt savęs lietuviais nelaikė, kalbėjo kita kalba, tačiau labai daug nuveikė Lietuvai.“

„Fajerlech“ aukštumos

Nemokami koncertai „Lietuvos šimtmečio legenda“ Joniškio Baltojoje sinagogoje ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (atitinkamai rugsėjo 18 ir 19 dienomis) primins kitą muzikos legendą – klarnetininką Jakovą Magidą.

„Sovietmečiu partijos veikėjai nutarė Profsąjungų rūmuose įsteigti daugybę tautinių saviveiklos kolektyvų. Ir J. Magidas jam patikėtą žydų šokių ir dainų ansamblį „Fajerlech“ nuvedė į aukštumas“, – teigė A. Gotesmanas.

1971 metais įkurtas kolektyvas išsaugojo žydų šokį, dainą, atkreipė kitų šalių teatralų dėmesį į greta ansamblio veikusį Lietuvos žydų teatrą. „Fajerlech“ užaugino ne vieną kartą ir sėkmingai egzistuoja iki šiol.

Jakovo Magido įkurtas žydų vokalinis instrumentinis ansamblis „Fajerlech“ gyvuoja iki šiol.

Per festivalį bus papasakotos dar negirdėtos istorijos apie ansamblio įkūrimą ir išgyvenimą, apie jo gyvybės ugnelę perėmusius kitų šalių žydų muzikos kolektyvus. „Ansamblis buvo vienintelis toks buvusioje Sovietų Sąjungoje. Jo pavyzdžiu vėliau susibūrė kolektyvas Kaune, o Maskvoje žymusis režisierius Jurijus Šerlingas įsteigė savo teatrą. Tai buvo didelis, gyvas kultūros centras, nors taip ir išlaikė saviveiklininko vardą“, – pasakojo A. Gotesmanas.

Jis prisipažino norįs nutiesti tiltą tarp „Fajerlech“ praeities ir dabarties, todėl į koncertą pakvietė J. Magido mokinį, pasaulyje pripažintą dainininką Karlsteną Troike ir pianistą, ilgametį J. Magido scenos partnerį Artūrą Anusauską.

Ir pačiam A. Gotesmanui teko daug „Fajerlech“ skleistos šilumos ir spindesio. Šiame kolektyve jis grojo, be abejo, būgnais, padėjo J. Magidui surengti jo penkiasdešimtmetį. Deja, išvykęs į Vokietiją legendinis klarnetininkas ir vadovas mirė liūdnomis aplinkybėmis.

Per koncertą „Lietuvos šimtmečio legenda“ bus prisiminta žydų aktorių Boriso ir Genės Landau pora. „Kai nebeliko Charkovo žydų teatro, Borisas su Gene atvažiavo į Vilnių, iš pradžių abu dirbo teatro kasoje. Tada šiuos artistus iš naujo atrado J. Magidas. Renginį ves žydų teatro aktorius ir konferansjė Calikas Frankas“, – pasakojo A. Gotesmanas. Anot jo, „Fajerlech“ istorija įrodo Lietuvą visada buvus labai tolerantišką, nors ir būta tam tikrų istorijos tarpsnių.