Klaipėdiečių ir kauniečių „Mūsų miestelio“ idilė – Vilniuje
Tea­tro se­zo­nui ei­nant į pa­bai­gą Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­mos tea­tre (LNDT) bus pri­sta­ty­tas Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tro ir Na­cio­na­li­nio Kau­no dra­mos tea­tro bend­ras dar­bas – prem­je­ri­nis spek­tak­lis „Mū­sų mies­te­lis“. Jis kvie­čia at­sig­ręž­ti į am­ži­ny­bės aki­vaiz­do­je gy­ve­nan­čių pa­pras­tų žmo­nių li­ki­mus. Nuo­šir­du­mu iš­sis­ki­rian­tį spek­tak­lį sos­ti­nės pub­li­ka ga­lės iš­vys­ti jau ge­gu­žės 5 d. 18 val. LNDT di­džio­jo­je sa­lė­je.

Spektaklis universalus nuoširdumu

Thorntono Wilderio pjesėje „Mūsų miestelis“ vaizduojamas nedidelis XX amžiaus pradžios JAV miestelis, kuriame kaimynystėje gyvenančias šeimas sieja vaikų meilės istorija. Trijuose veiksmuose vaizduojami esminiai žmogaus gyvenimo momentai – gimimas ir vaikystė, branda ir vestuvės, laidotuvės ir pomirtinis gyvenimas. Pjesės kalba ir situacija iš pirmo žvilgsnio labai paprasta, tačiau ji simbolizuoja universalų ir besąlygišką visų žmonių pavaldumą laikui.

„Būti nuoširdžiam yra gerokai sunkiau, nei būti ironiškam. Ir, mano suvokimu, ši pjesė būtent apie tai ir kalba.“

Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas paklaustas, kodėl 1938 metų amerikiečių dramaturgo pjesė gali būti įdomi šiandieninėje Lietuvoje, atsako paprastai – teksto ir spektaklio nuoširdumas išlaiko jį universalų ir jaudinantį. „Man atrodo, šiandien ši pjesė yra labai aktuali ir svarbi. Ji – galimybė sustoti, pasėdėti teatre ir pabūti ne tik tame kitame pasaulyje, bet kartu pabūti ir savajame. Manau, mūsų gyvenime yra nemažai paviršiaus, netikrumo, fasado. Ir šis fasadas dažnai yra pateikiamas kaip pagrindinė vertybė. Mes turime labai daug ironijos, kuri neva suteikia kažkokią viršenybę virš kitų. O juk būti nuoširdžiam yra gerokai sunkiau, nei būti ironiškam.

Ir, mano suvokimu, ši pjesė būtent apie tai ir kalba. Ir menine, ir vidine prasme“, – mintimis dalijosi spektaklio režisierius.

Rinktinė aktorių komanda

Premjeroje „Mūsų miestelis“ susijungia Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus teatrai bei aktoriai. Dvi kaimynų šeimas kuria Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriai Diana Anevičiūtė, Valerijus Jevsejevas ir Vitalija Mockevičiūtė bei Klaipėdos dramos teatro aktorius Rimantas Pelakauskas. Pjesėje ir spektaklyje pagrindinis dėmesys skiriamas dviejų jaunuolių Emilės ir Džordžo meilei – jų personažus premjeroje atlieka perspektyvūs Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai – Ieva Pakštytė, Marija Žemaitytė, Donatas Stakėnas ir Donatas Želvys.

Visą spektaklį žiūrovus scenoje lydi ir paprastais žodžiais amžinas mintis pasakoja režisieriaus personažas – jo vaidmenį atlieka aktorius Valentinas Masalskis. Klaipėdos jaunimo teatro vadovas lygina T. Wilderio dramos tekstą su harmoninga muzika, kurios taip trūksta kasdienybėje.

„Gyvenime dažniausiai mes „gauname per galvą“. Jis yra brutalus, greitas, keistas. O muzika yra tai, ko gyvenime nėra. Kai menas pasiekia tai, ko gyvenime nėra, mes verkiam. Ne iš liūdesio, bet tiesiog dėl grožio ir paprastumo. Todėl ši pjesė man ir yra kaip muzika. Aš girdžiu joje pagautą būties egzistencijos muziką. Ne natomis, o žodžiais ir veiksmais“, – sakė V. Masalskis.

Legendinio spektaklio atgarsiai

Pjesė „Mūsų miestelis“ profesionalioje Lietuvos teatro scenoje įgyvendinta tik antrą kartą. Pirmasis Gyčio Padegimo pastatymas 1982 metais tapo tikra Kauno dramos teatro legenda ir scenoje gyvavo net 19 metų. Šiemet legendinė pjesė ir jos personažai sugrįžo į sceną ir susilaukė didžiulio publikos susidomėjimo laikinojoje sostinėje.

Gegužės 5 d. LNDT didžiojoje salėje „Mūsų miestelio“ gyventojus ir jų istoriją galės išgirsti ir išgyventi ir Vilniaus publika. Spektaklio kūrėjai kvies juos pamąstyti kodėl gyvename, kas yra laikas, kodėl jo nevertiname ir, galiausiai, kas bus, kai mūsų laikas pasibaigs. Daugiau informacijos: www.kjt.lt, Klaipėdos jaunimo teatro „Facebook“.