Kaip seserys dvynės virto „Baltomis varnomis“
Iš Za­ra­sų ki­lu­sios dvy­nės Te­re­sė ir Mil­da And­ri­jaus­kai­tės ger­bė­jų šir­dis už­ka­ria­vo ne tik jau­nat­viš­ku ža­ve­siu, dai­nin­gu­mu, bet ir pa­si­rink­tu re­per­tua­ru – pa­čios ku­ria dai­nas, nuo­lat da­ly­vau­ja bar­dų kon­cer­tuo­se, at­lie­ka par­ti­za­nų dai­nas. Se­sių due­tas „Bal­tos var­nos“ ką tik ta­po ir dip­lo­muo­to­mis et­no­mu­zi­ko­lo­gė­mis – Lie­tu­vos mu­zi­kos ir tea­tro aka­de­mi­jo­je (LMTA) mer­gi­nos ga­vo šios dis­cip­li­nos ba­ka­lau­ro dip­lo­mus.

„Kiek save prisimename, dainavome visą laiką. Pradėjome nuo tradicinio folkloro, kai paūgėjome, pradėjome tą folklorą pačios aranžuoti – ir instrumentais, ir balsais. Dar mokėmės Zarasų gimnazijoje, kai įkūrėme grupę „Baltos varnos“. Grupė atsirado todėl, kad turėjome nuostabų mokytoją Gražvydą Kasperavičių, jis labai skatino mus kurti, dalyvauti konkursuose“, – prisiminė Milda.

„Kitados mums kažkas pasakė – nebūkite baltos varnos, o mes atsakėme – būsime.“

Iš muzikalios šeimos

Teresė mano, kad jų kūrybinis kelias tarsi užprogramuotas: dvynukių mama yra tautodailininkė, dainuoja folkloro ansamblyje, tėtis – muzikantas, renginių organizatorius. Tad sesės augo supamos muzikos, nuo darželio laikų dainavo ir muzikavo su tėvais, dalyvavo renginiuose. Pašnekovės tikino, kad augdamos ir nuolat būdamos kartu, taip gerai viena kitą pažįsta, kad neretai vienai pradėjus sakinį, kita jį pabaigia. „Dažnai žmonės klausia, ar tikrai dvynius sieja magiškas ryšys. Matyt, taip, nes mudvi tiesiog žinome, kokią natą dainuoti, kad ji susilietų su sesers atliekama nata, atspėjame net skaičius, apie kuriuos galvoja kita. Sakyčiau, tai yra šimtaprocentinis kito žmogaus pažinojimas, kuris įmanomas tik nuolat būnant kartu“, – šypsojosi dviem minutėmis už Teresę jaunesnė Milda. Teresė juokėsi, jog toks ryšys turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų – nuolat būdamos kartu sesės kartais ir pasipyksta. Tačiau vis tiek, tikino abi, esančios geriausios draugės.

Seserys muzikos mokykloje baigė smuiko klasę, tad koncertuodamos su grupe „Baltos varnos“ pasikeisdamos juo griežia. Muzikalios merginos pačios išmoko skambinti gitara, mandolina, išbandė daugelį kitų instrumentų, tačiau labiausiai joms patinka styginiai. „Paprastai per koncertą grojame ir smuiku, ir gitara. Gitara skambina ta, kuri sukūrė scenoje atliekamą dainą. Kita ima smuiką, bet jau dabar mūsų kūryba taip susipynė, kad dažnai neatsirenkame, kuri kurios daina“, – prisipažino Milda.

Paviliojo dainuojamoji poezija

Dvynės neslėpė, kad jų abiejų kuriamų dainų stilistika labai panaši, abi žavisi autorinėmis dainomis, bardų muzika. Nors mielai klauso šiuolaikinės jaunimo muzikos, savo kūryboje dabar populiarios elektronikos nenaudoja. Pasak Teresės, nuo mažens augusios apsuptos folkloro, šį muzikos stilių labai pamėgo, jis tapo savas. „Tačiau nesame užsidariusios šiame rate, kartais koncertuojame su kitomis grupėmis, atliekančiomis modernesnę muziką, nebūtinai kaip solistės, tiesiog pritariamaisiais balsais ar instrumentais. Per savo koncertus šalia akustinių instrumentų kartais taip pat išbandome kokius įdomesnius garsus“, – sakė merginos.

Atlikėjos stengiasi repertuarą derinti prie konkrečios publikos lūkesčių – kartais atlieka daugiau folklorinių dainų, kurias mėgstančios savaip aranžuoti, kartais – partizanų dainas, o kartais kone visai atsisako lyrinių kūrinių ir atlieka linksmesnę muziką.

Milda ir Teresė apgailestavo, jog šiais metais praleido kūrybinę bardų stovyklą. Dvynės dalyvavo muzikiniame TV projekte „Du balsai – viena širdis“, tad nepavyko rasti laiko viską suderinti. „Kai matau bičiulius publikuojant internete nuotraukas iš stovyklos, suvirpa širdis, taip norisi būti kartu“, – prisipažino Teresė.

Kaip sakė merginos, pradėjusios dalyvauti dainuojamosios poezijos renginiuose, jos buvo pastebėtos organizatorių ir pakviestos į kasmet vykstančias bardų stovyklas. „Visus metus laukiame tos savaitės, kai galima pasiimti gitarą, išeiti į mišką ir kurti. Ne viena daina, atliekama su „Baltomis varnomis“, sukurta būtent stovyklaujant, tiesiog miške. Stovyklose visada būna nuostabūs mokytojai, ten tiesiog puiku“, – tikino atlikėjos.

Milda ir Teresė nuolat dalyvauja bardų festivaliuose.Asmeninio albumo nuotraukos

Visuomet skatino tėvai

Milda prisipažino, kad abiem labai imponuoja Dariaus Žvirblio, Kosto Smorigino, Andriaus Kulikausko, Gyčio Ambrazevičiaus ir grupės, Sauliaus Bareikio, Olego Ditkovskio kūryba – su šių atlikėjų dainomis jos augo nuo vaikystės. Dar kai mokėsi Zarasų gimnazijoje ir muzikos mokykloje, dvynės pradėjo koncertuoti su grupe „Mindrauja“, atliekančia post folk stiliaus muziką. „Tada aranžuodavome liaudies dainas ir jas dainuodavome. Dešimtoje klasėje, paskatintos mokytojo G. Kasperavičiaus, subūrėme grupę „Baltos varnos“. O tokį pavadinimą pasirinkome ne dėl to, kad esame blondinės, o todėl, kad užsispyrusios. Kitados mums kažkas pasakė – nebūkite baltos varnos, o mes atsakėme – būsime“, – juokėsi Milda.

Į Vilnių iš Zarasų dvynės atvyko studijuoti etnomuzikologijos. Pasak Teresės, studijos LMTA labai prisidėjo prie jų kūrybos populiarėjimo pastaraisiais metais. Nors mokslus ir koncertinę veiklą derinti nebuvo itin lengva, merginoms tai pavyko: dieną – studijos, vakarais – koncertai su grupe „Baltos varnos“, o muzikavimas mums visada teikė malonumą“, – tikino Milda.

Gitara scenoje paprastai skambina ta sesių, kuri sukūrė tuo metu atliekamą dainą.

Teresės teigimu, prie seserų sėkmės labiausiai prisidėjo visuomet jas palaikę tėvai – ir finansiškai, ir morališkai jie skatino siekti užsibrėžtų tikslų. „Kurį laiką galėjome studijuoti Vilniuje išlaikomos tėvų, įsitvirtinti čia dėl savo muzikos. Dabar jau džiaugiamės, kad tokios didelės tėvų paramos nebereikia“, – prisipažino T. Andrijauskaitė. Milda Vilniuje jau sukūrė šeimą, susituokė su „Baltų varnų“ boso gitaristu Juliumi Bakanausku. Ji su būsimu vyru susipažino dar grupės „Mindrauja“ laikais. Nors ir gyveno Jurbarke, Julius taip pat grojo vienoje post folk stiliaus muziką atliekančioje grupėje, tad juodu susitiko per koncertus. „Ilgai buvome tiesiog draugai, bet viskas susidėliojo taip, kad galų gale susituokėme“, – šypsojosi Milda.

Grupė "Baltos varnos" (iš kairės): Julius Bakanauskas, Milda Andrijauskaitė, Teresė Andrijauskaitė ir Tomas Urbanavičius.

Nuo muzikos nenutolsta

Dvynės prisipažino, kad ir jų laisvalaikis susijęs su muzika, kultūrine veikla. Abi labai mėgsta šokti, išbandyti įvairius tradicinius liaudies šokius – tiek lietuviškus, tiek užsienietiškus. Dažnai vyksta su bičiuliais į gamtą, susitinka pavakaroti , tiesiog paplepėti. Kadangi daugiausia laiko tenka skirti muzikai, paprastas pabendravimas su draugais visuomet labai gerai nuteikia.

Baigusios bakalauro studijas šią vasarą merginos planuoja atsidėti grupės veiklai, koncertams. Milda juokėsi davusi sau pažadą vasarą nemąstyti, ką ji veiks toliau, o Teresė prisipažino jau seniai svarstanti apie tolesnes studijas. „Noriu padaryti metų pertrauką, dabar susitelkti į „Baltų varnų“ veiklą, o vėliau norėčiau studijuoti magistrantūroje, bet ne Lietuvoje. Esu numačiusi Skandinavijoje vieną programą, kuri man labai patinka, bet nenoriu užbėgti įvykiams už akių – o gal neįstosiu“, – kiek paslaptingai ateities planus atskleidė Teresė.