Išprotėjęs talentas jūsų Vincentas
Rugp­jū­tį po Lie­tu­vą ke­liau­ja pir­ma­sis ta­py­tas, sep­ty­ne­rius me­tus kur­tas ir „Os­ka­rui“ no­mi­nuo­tas fil­mas „Jū­sų Vin­cen­tas“. Vin­cen­to van Gog­ho pa­veiks­lus ir gy­ve­ni­mą ki­ne at­kū­rė 125 dai­li­nin­kai. Šie­met „Ki­no pa­va­sa­ry­je“ vie­šė­jo juo­stos au­to­riai, o pats fil­mas pel­nė dau­giau­siai fes­ti­va­lio žiū­ro­vų sim­pa­ti­jų.

„Kino karavano“ rengiami lauko kino seansai vyks rugpjūtį: 14 dieną – Rokiškio krašto muziejuje, 17 dieną – Birštone, prie „Vytautas Mineral SPA“ centro, 23 dieną – Tauragės pilies kiemelyje. Be „Vincento“, „Kino karavanu“ po Lietuvą keliauja kiti lietuviški („Sengirė“, „100 metų kartu“) ir „Kino pavasaryje“ įvertinti filmai.

Nustebino populiarumas

„Jūsų Vincento“ režisieriai – Dorota Kobiela ir Hughas Welchmanas – vyras ir žmona. V. van Gogho gyvenimą jie atkūrė iš dailininko laiškų, užrašytų biografijų ir paveikslų, saugomų devyniolikoje muziejų šešiose skirtingose šalyse.

Lenkų dailininkė D. Kobiela tyrinėjo V. van Gogho kūrybą ir sumanė ją adaptuoti kine, trumpametražiame filme. Tada jai buvo 30 metų – tiek pat, kiek olandų dailininkui, kai šis pradėjo tapyti. Dorotos vyras, scenaristas ir prodiuseris H. Welchmanas, pasiūlė kurti pilnametražį filmą. Kadangi eilėje į V. van Gogho muziejų Amsterdame jie pralaukė tris valandas, to laiko pakako, kad įkalbėtų žmoną.

Pirmiausia „Jūsų Vincentas“ buvo nufilmuotas vaidinant aktoriams. Paskui kiekvienas kadras pertapytas aliejiniais dažais ir animuotas. Filmui sukurti paveikslai rodyti parodose, parduoti meno kolekcininkams ir šio filmo gerbėjams.

„Pastarieji mėnesiai buvo neįtikėtini. Mane nustebino, kiek daug žmonių pamėgo filmą. Tarp jų – ir suaugusiųjų, nors paprastai vyresnei auditorija animacija – keblus žanras. Tačiau šį filmą pamatė milijonai žiūrovų visame pasaulyje, – praėjus keliems mėnesiams po premjeros stebėjosi D. Kobiela. – Nominacijos „Oskarui“ ir Britų akademijos kino apdovanojimuose mus išvis šokiravo. Sužinoję ilgai klykėme ir šūkavome. Kai dėl ko nors dirbi tiek daug metų, tenori sukurti geriausią filmą, kokį tik įmanoma.“

Ne vien nupjauta ausis

„Oskarą“ animacijos kategorijoje šiemet laimėjo „Disney“ ir „Pixar“ juosta „Coco“. Tačiau „Jūsų Vincentas“ pelnė kritikų ir žiūrovų simpatijas Europoje bei JAV. „Man Vincentas nebuvo vien išprotėjęs menininkas ar genijus, kuris nusipjovė ausį. Mačiau gražų žmogų – daug ir darbščiai dirbusį intelektualą. Mane įkvėpė dvidešimtmečio jaunuolio stiprybė atsitiesti po sunkių gyvenimo įvykių ir gebėjimas (nepaisant jų) pastebėti šio pasaulio grožį“, – pasakojo režisierė.

H. Welchmano teigimu, V. van Gogho populiarumas po menininko mirties augo ir šiandien jis yra vienas įtakingiausių tapytojų dailės istorijoje. „Jo paveikslai, regis, patinka ir tiems žmonėms, kurie mažai domisi ar net visiškai nesidomi menu. Iki 28-erių Vincentas nesėkmingai išbandė keletą profesijų. Tik tada, iš nevilties, ėmėsi teptuko. Po dešimtmečio tapo genijumi“, – pastebėjo jis.

Projektui kūrėjai pasamdė 125 dailininkus iš viso pasaulio. Jie turėjo ne tik tapyti kaip V. van Goghas, bet, kad išlaikytų vientisumą, panašiai, kaip ir kolegos. „Dailininkų prašėme pereiti mokymus, kad visi galėtų dainuoti pagal tas pačias natas. Dorota, Varšuvos dailės akademijos absolventė, buvo atsakinga už kiekvieno kadro peržiūrą. Kiekviena detalė praėjo pro jos akis. O tai yra – 500 skirtingų kadrų per dieną, viso – 65 tūkst. kadrų per 90 filmo minučių“, – skaičiavo H. Welchmanas.

Kaip pasakojo režisierius, 125 dailininkus jie suskirstė pagal šių talentus. „Vienas vyrukas puikiai tapė vyrų portretus. Kitas dailininkas gerai tapė barzdočius, trečias – fantastiškus peizažus“, – vardijo H. Welchmanas.

„Iki 28-erių Vincentas nesėkmingai išbandė keletą profesijų. Tik tada, iš nevilties, ėmėsi teptuko. Po dešimtmečio tapo genijumi.“

Mįslinga mirtis

Tyrinėdama mįslingas V. van Gogho mirties aplinkybes pora konsultavosi su meno istorikais dailininko vardo muziejuje Amsterdame. „Niekas negalėjo tiksliai atsakyti: vieni manė vienaip, kiti – kitaip. Norėjome sužinoti šią istoriją, nes žavėjomės V. van Gogho psichine būkle jo gyvenimo pabaigoje. Turėjome ją parodyti, nes būtent tada V. van Goghas buvo produktyviausias ir sukūrė įsimintiniausius savo darbus, kuriuos šiandien taip mėgstame“, – svarstė D. Kobiela.

Ji neslėpė, kad kuriant filmą sunkiausia buvo rasti finansavimą. Daugelis potencialių finansuotojų projekto sėkmę vertino skeptiškai, mažų mažiausiai – atsargiai. „Vincentą“ daug daug kartų atmetė – niekas netikėjo, kad galiu sukurti ką nors panašaus į tai, ką pasakojau. Visi manė, kad mano užmačios didesnės nei galimybės. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turėjome laiko išstudijuoti V. van Gogho kūrybą“, – sakė optimistiškai nusiteikusi režisierė. Per kelis mėnesius po premjeros filmas uždirbo penkiskart daugiau nei jo biudžetas.

H. Welchmanas planavo ateityje kurti siaubo filmą pagal ispanų tapytojo Francisco Goyos kūrybą. Pastarojo kūrinius ta pačia technika vėl atkurtų šiandien dirbantys menininkai.