Instaliacijos dėl fotografijos arba atvirkščiai
Nor­ve­gų me­ni­nin­kas Ru­ne Gu­ne­rius­se­nas į miš­kus per­ke­lia da­lį na­mų in­ter­je­ro – kny­gos, švies­tu­vai ir ki­ti bui­ties daik­tai su­ran­da sa­vo vie­tą gam­to­je: tam­pa sa­vi­to­mis me­ni­nė­mis ins­ta­lia­ci­jo­mis, apš­vie­čian­čio­mis net ir tam­siau­sias ker­te­les.

„Instaliacijų kūrimo procesas apima objektą, istoriją, erdvę, visų svarbiausia, – laiką. Tai bandymas įžvelgti žmogaus ir gamtos vienovę, dvasinę pusiausvyrą“, – aiškino žemės meno (Land Art) krypties atstovas interneto portalui „My Modern Met“.

Vizualiniai eksperimentai

Konceptualaus menininko kuriamos instaliacijos pasitarnauja kitai jo aistrai – fotografijai. R. Guneriusseno suręstos sudėtingos konstrukcijos, kruopščiai surežisuotos situacijos –virsta meninės interpretacijos fotokompozicijomis. Fotografas taip tarsi peržengia akylo stebėtojo stereotipo ribas – renkasi aktyvaus kūrėjo vaidmenį, leidžiantį sujungti skirtingas meno sritis.

Paslapties kupinos fotografijos priskiriamos meniniam stiliui „fusion style“. Kaip bet koks kitas dizaino stilius, taip ir „fusion style“ grindžiamas tam tikro fono bei ryškaus elemento kūrimu. Čia svarbios ne medžiagos, o patys dizaino sprendimai: tarpusavyje derinti sunkiai derančias medžiagas, spalvas ar formas, siekiant sukelti kuo daugiau emocijų.

Kūrėjo įsivaizdavimu, atviroje gamtoje išstatyti daiktai ima gyventi savarankišką gyvenimą, turi savo istoriją. Kai daiktai yra išlukštenami iš visų savo praktinių funkcijų, prasmių, santykių su kitais daiktais stichijos – atsiskleidžia kaip išskirtinis objektas. Realistinį gamtovaizdį menininkas paverčia siurrealistine vizija, kurioje išgalvoti elementai susipina su išorinės tikrovės įspūdžiais. R. Guneriussenas įsitikinęs, menas – tai ir klausimas, ir atsakymas tuo pačiu metu. Galima būtų ieškoti lūžio taško, nuo kada gi daiktas virsta meno kūriniu, tačiau kūrėjas tam užbėga už akių tikindamas, kad jokio staigaus perėjimo nėra, esąs tik estetikos klodas.

Neįspraustas į rėmus

Keturiasdešimt vienerių norvegas yra baigęs meną ir dizainą Surėjaus universitete (University of Surey) Didžiojoje Britanijoje. Po studijų sugrįžo į gimtąją Norvegiją, – čia gyvena ir kuria.

Menininkas savo kūrybai dažnai pasirenka šviečiančius daiktus, – tarsi norėtų laimėti mūšį su tamsa.allthatsinteresting.com nuotrauka

Pirmuosius eksperimentus fotografas bei instaliacijų autorius pradėjo prieš septynerius metus. Savo nuomonės, kaip žiūrovui derėtų suprasti, išgyventi, pajausti kūrinius – neprimeta. Užtat pažeria nemažai užuominų, vedančių teisinga linkme.

Iš prigimties menas yra kaip gyvenimas – nestovi vietoje. Jis transformuojasi, kinta, įgaudamas vis naujas formas, – kartais svetimas, netgi keistas. Taip pat ir R. Guneriusseno darbai, – jų neįsprausi į įprastus rėmus.

Išmoningas autorius pačius įprasčiausius daiktus, tokius kaip stalai, kėdės, šviestuvai, knygos, telefonai, gaubliai, priverčia atgyti ir kalbėti – jie įgyja charakterį. Menininkas pritaria vokiečių literatūros klasiko Johano Volfgango fon Gėtės minčiai, kuris sakė, jog gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą. Tad kūrybai dažnai pasirenka šviečiančius daiktus, – tarsi norėtų laimėti mūšį su tamsa. Kitas aspektas – šviečiantys objektai nuotraukose atrodo efektingiau, sukuria šiltą atmosferą.

Palankiai vertinamas kritikų bei žiūrovų R. Guneriussenas yra surengęs ne vieną parodą savame krašte, taip pat Vokietijoje, Estijoje ir kituose miestuose.