Ieškoma lėšų J. Tumą-Vaižgantą glaudusiai Mosėdžio klebonijai prikelti
Skuo­do ra­jo­no val­džia ėmė­si ini­cia­ty­vos ka­pi­ta­liai su­tvar­ky­ti vals­ty­bės sau­go­mą bu­vu­sios Mo­sė­džio kle­bo­ni­jos pa­sta­tą. Šis ver­tin­gų­jų sa­vy­bių tu­rin­tis pa­sta­tas gar­sus ir tuo, kad ja­me tre­jus me­tus gy­ve­no ku­ni­gas, ra­šy­to­jas, lie­tu­vy­bės sklei­dė­jas Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas.

Į kultūros paveldo vertybių registrą įrašyta ir valstybės saugomu objektu pripažinta buvusi Mosėdžio klebonija šiuo metu yra tapusi sandėliu, o pats pastatas – susidėvėjęs, nebetinkamas nei gyventi, nei kokiai nors veiklai vykdyti. Skuodo rajono savivaldybė prašo Vyriausybės rasti lėšų Mosėdžio gyventojų poreikiams tarnausiančiam istoriniam pastatui prikelti.

Pastato reikia žmonėms

Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko teigimu, siekį prikelti gyvenimui buvusią Mosėdžio kleboniją išsakė patys šios vietovės gyventojai, jie nori turėti vietą renginiams, susibūrimams. Šis Mosėdžio gyventojų siekis tapo įpareigojimu Skuodo rajono valdžiai ieškoti lėšų kapitaliniam pastato remontui. Kadangi pastatas – kultūros paveldo vertybė, jo sutvarkymas kainuoja gerokai brangiau nei tokio statuso neturinčio statinio. „Todėl buvusiai klebonijai sutvarkyti siekiame gauti lėšų iš valstybės biudžeto. Prie darbų prisidės ir Skuodo rajono savivaldybė“, – sakė P. Pušinskas.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos paveldosaugos specialistė Inga Jablonskė teigė, kad tarp vertingųjų senosios Mosėdžio klebonijos pastato savybių – jo langinės, išskirtinės rūsių architektūros detalės. Pasak jos, tai XIX amžiaus statinys, į kultūros vertybių registrą įrašytas 1993 metais. Sovietmečiu toje klebonijoje buvo įkurtas vaikų darželis, pastaruosius kelis dešimtmečius pastatas stovi tuščias. I. Jablonskės teigimu, šiuo metu ieškoma lėšų šio pastato rekonstrukcijos techniniam projektui, kurio parengimo kaina – 20 tūkstančių eurų, parengti. „Vėliau ieškosime pačioms statyboms reikalingų lėšų“, – sakė paveldosaugininkė.

Žemaitijoje įgyta kunigo patirtis sugulė į romaną

Mosėdžio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Egidijus Zulcas patvirtino, kad Mosėdžio klebonija išties griūva. Jis, turintis Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo pavedimą rūpintis naujos klebonijos statybomis, teigė, kad Skuodo rajono savivaldybė išties padarytų gerą darbą prikėlusi senąją kleboniją, kurioje 1895–1898 metais gyveno kunigas ir rašytojas J. Tumas-Vaižgantas. Rašytojas buvo šios bažnyčios vikaras, kai į Mosėdį buvo atkeltas iš pirmosios jo, kaip kunigo, paskyrimo vietos Latvijos teritorijoje, Mintaujoje (dabar – Jelgava).

Trejus metus kunigu tarnavęs Mosėdyje, J. Tumas-Vaižgantas buvo iškeltas į Plungės rajone esančius Kulius, iš ten – į Šiaulių rajoną, Mincaičius, po to kunigavo Panevėžio rajone Vadaktėliuose. Iš Vadaktėlių šis kunigas buvo iškeltas į Jurbarko rajone esančius Stakiuos, po to buvo pasinėręs į visuomeninę veiklą Vilniuje, iš ten vyko į Mažeikių rajone esančią Laižuvą. Paskutinė šio dvasininko tarnystės vieta buvo Kaunas, Vytauto bažnyčia. Taigi, būdamas aukštaitis, gimęs Anykščių rajone, kunigu tarnavęs Žemaitijoje įgytą patirtį J. Tumas-Vaižgantas sudėjo į romaną „Pragiedruliai“.