Į knygų mugę gena smalsumas: ko dar neskaičiau?
De­vy­nio­lik­to­ji Vil­niaus kny­gų mu­gė de­di­kuo­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui. Jos pri­sta­ty­mas šian­dien sim­bo­liš­kai vy­ko Sig­na­ta­rų na­muo­se.

Simbolinė ir šios mugės tema: „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“. „Ji verčia mus permąstyti skaitymo reiškinį, atsigręžti į skaitančiųjų bendruomenę, suburia tuos, kurie suvokia skaitymo naudą ir galią tiek asmeniui, tiek visuomenei“, – svarstė žurnalistas Paulius Gritėnas. Knygų mugė vyks vasario 22–25 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Visa galinti kultūra

Antrame Signatarų namų aukšte šiuo metu eksponuojamas vienas nepriklausomybės akto originalų. „Bet yra svarbesnių dalykų ir tai – idėjos. Jos randasi, kai išsilavinęs žmogus pradeda mąstyti, kalbėtis, ne tik su artimu, o ir pasaulio kultūros palikimu, – tikino Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas, vienas mugės organizatorių Gytis Vaškelis. – Šiuo keliu galima eiti ir ko nors pasiekti. Akivaizdu – tik išsilavinę, šviesūs, patriotiškai nusiteikę žmonės galėjo pasinaudoti istorine galimybe ir atkurti Lietuvos valstybę. Šiandien trūksta šių didžių protų.“

Šimtmečius švenčia ir mūsų kaimynai. Štai latviai atvyksta į mugę, nors Rygos knygų mugė vyksta tuo pat metu. „Šimtmetį – praėjusį ir tą, į kurį žengiame – bus galima patirti kiekvienoje salėje ir kiekviename stende, – žadėjo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. –

Daug pokalbių, kūrinių, pristatymų susiję su šia data. Bet švęsti norime ne vieni. Kvietėme kartu pabūti artimiausius kaimynus, pasikalbėti, geriau juos pažinti. Tam skirtas pokalbių ciklas „Mūsų šimtmetis. Kalbasi rašytojai“. O kalbėsis jie ir apie šalies, ir asmeninius virsmus.“

Londono mugės repeticija

Šiemet padidėjo LRT diskusijų klubas, dabar jis talpins daugiau klausytojų. Duris lankytojams atvers atsinaujinusi Knygos kino salė. Pasižiūrėti literatūros klasikos ekranizacijų – „Vakarų fronte nieko naujo“, „Don Kichotą“, „Mažąjį princą“ – kviečiami mokytojai ir moksleiviai. „Be literatūros kūrinių tie filmai būtų tarsi šešėlis be kūno“, – sakė A. Žilinskienė.

Mugės rengėjai suskaičiavo, kad į sostinę atvyksta apie 80 užsienio svečių. Trumpą, bet laukiamą vizitą padovanos belgas, Europos parlamento narys Guy Verhofstadtas, kuris viešės penkias valandas. Sugrįš ir lietuvių kalba rašantys, užsienyje gyvenantys autoriai.

„Jei kas būtų parodęs tokią programą pirmosios knygų mugės organizatoriams, niekas nebūtų patikėjęs. Šiemet ji išsiskiria tarptautiškumų, atvykstančių profesionalų – rašytojų, žurnalistų, režisierių – gausa, – pažymėjo leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. –

Didelę įtaką turėjo Londono knygų mugė, kurioje ateinantį balandį Baltijos šalys taps garbės svečiais. Vilniaus knygų mugė – tarsi generalinė repeticija. Todėl sulauksime užsienio žiniasklaidos dėmesio ir žmonių, kurių kitaip vargu ar būtume sulaukę. Visa tai sustiprino Vilniaus knygų mugės svarbą.“

Kuo daugiau skaitai, tuo mažiau perskaitei

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Skaityti galima ne tik knygas, bet ir natas. Muzikų programa – lietuviška. Šioje salėje bus pastatytos trys scenos: koncertų, pokalbių, džiazo ir klasikos alėjos. Bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija bus įrengta skaitmeninė salė.

„Kiekvienas muzikas ras savo vietą, o klausytojas galės įsigyti albumų iš mylimų atlikėjų rankų“, – kalbėjo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA vadovė Agnė Masalskytė. Jos skaičiavimu, kasmet išleidžiama apie 200 naujų albumų. Taip sutapo, kad šiemet pasirodė ypač daug džiazo rinkinių.

„Jei kas būtų parodęs tokią programą pirmosios knygų mugės organizatoriams, niekas nebūtų patikėjęs“, – įsitikinusi leidėja Lolita Varanavičienė.

Dalininkė Sigutė Chlebinskaitė kvietė į Knygų šalį – ugdyti estetinį raštingumą. „Šiemet programa skirta žmonėms, gimusiems 1920–1930 metais. Tapytojos, knygų dailininkės Ievos Naginskaitės krikšto tėtis buvo Jonas Basanavičius. Birutė Žilytė kūrė kartu su vyru, taip pat grafiku Algirdu Steponavičiumi“, – vardijo S. Chlebinskaitė.

P. Gritėnas pastebėjo: „Į priekį gena jausmas – ko dar neperskaitei?“ Knygų mugėje bus galima pavartyti keletą šimtų naujų knygų. Kai kurios jų atkeliaus tiesiai iš spaustuvių. „Dar daug ko neperskaitėme. Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau, supranti, esi neperskaitęs“, – atsakė G. Vaškelis.

Ne tik 564 renginiai

Į mugę atvyksta ir leidėjai užsienio. Programą specialistams rengianti Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Aida Dobkevičiūtė kasmet supažindina su leidyklų statistika. Jos teigimu, Lietuvoje tik 63 įmonės per metus išleidžia daugiau nei dešimt naujų knygų. „O vien Senasis žemynas šiandien siūlo versti 22 milijonus naujų ir klasikos kūrinių“, – palygino ji.

Pernai Lietuvoje išleista 3300 naujų knygų, kurių bendras tiražas siekė 4 mln. 600 tūkst. egzempliorių. „Tai – gana mažas tiražas. Suprantama, augo knygų kaštai, mažėjo gyventojų perkamoji galia, – pasakojo A. Dobkevičiūtė. – Didžiąją dalį praėjusiais metais išleistų knygų sudarė grožinė literatūra, taip pat – populiarioji, mokslinė mokomoji literatūra, knygų vaikams leidyba išlieka pati stabiliausia. Du trečdalius knygų rinkoje sudaro lietuvių autorių kūriniai. Pakito panorama ir skaitomiausių kūrinių pozicijose, kurias vis dažniau užima lietuviai.“

Aušrinė Žilinskienė: „Šimtmetį – praėjusį ir tą, į kurį žengiame – bus galima patirti kiekvienoje salėje ir kiekviename stende.“

Mugės rengėjai skatino naudotis šių metų naujove – tarpmiestinio transporto nuolaida vykstantiems į mugę ir turintiems jos bilietą. „Mugė – susitikimas su knyga, jos rašytoju, bičiuliu. Tai – ne tik 564 renginiai, užsienio svečiai, bet ir pati Knygų mugės atmosfera“, – apibendrindama sakė „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.