Gintarui nelemta būti atgyvena
Šiuo­lai­ki­nio di­zai­no gin­ta­ro pa­puo­ša­lų kū­rė­ją kau­nie­tę Eg­lę Ma­žuk­nai­tę džiu­gi­na fak­tas, kad at­si­ran­da vis dau­giau jau­nų di­zai­ne­rių bei kom­pa­ni­jų, ku­rios ryž­ta­si gin­ta­rą pa­teik­ti mo­der­niai. Tai esą ska­ti­na lau­žy­ti ste­reo­ti­pus – pa­ga­liau pra­de­da­ma pri­si­min­ti, ko­dėl gin­ta­rą va­di­na­me Bal­ti­jos auk­su.

Naujo juvelyrikos dirbinių prekės ženklo įkūrėjai E. Mažuknaitei gintaras asocijuojasi su šiluma ir šeima. Tai nestebina, nes merginos tėvai daugiau nei du dešimtmečius plėtoja juvelyrikos verslą. Eglė neprisimena, kada pirmąkart išgirdo apie gintarą, matyt, dar kūdikystėje. Su gintaru dirbti ji nusprendusi dėl keleto priežasčių: kiekvieną etapą – nuo grubios žaliavos apdirbimo iki papuošalo kūrimo – gerai išmano. O kita priežastis – mėgsta gintarą. „Jis turi daugybę spalvų ir atspalvių, o inkliuzai kiekvieną gabalėlį paverčia ypatingu“, – tikino pašnekovė.

Gintarinių papuošalų dizainas, nesikeičiantis metų metus, privedė gintaro meną prie merdėjimo.

Visgi Eglė savęs nelaiko tradicinio lietuvių liaudies amato puoselėtoja. Jos teigimu, šiuolaikiniame amžiuje būtent toks tradicinis gintaro pateikimas, gintarinių papuošalų dizainas, nesikeičiantis metų metus, privedė gintaro meną prie merdėjimo. „Lietuviai pradėjo bodėtis gintaru ir jo nevertinti. Būtina išsaugoti tradicijas ir neleisti joms sunykti, – pabrėžė E. Mažuknaitė. – O kad ir šiandien gintaras figūruotų papuošalų industrijoje, reikia į jį pažvelgti kitomis akimis.“

Asmeninio archyvo nuotrauka

Svajojo būti pianiste

Tiek su Kaunu, kuriame gimė, tiek su Ringaudais, kur šeima persikraustė, kai Eglė buvo dešimties, susiję daug širdžiai mielų vaikystės prisiminimų. Tuomet mokėsi skambinti pianinu, užtat dažnai tekdavo atsisakyti planų kada panorėjus eiti į lauką su draugais. Vasarą pro atdarus E. Mažuknaitės kambario langus sklisdavo pianino garsai, o vaikai susirinkdavo gatvės gale, sankryžoje, paklausyti jos muzikos.

Eglė pianinu skambina nuo šešerių, ilgokai svajojo ir planavo būti pianiste, dievino muziką, pasirodymus per koncertus, konkursus. Net mokėsi kompozicijos pas kompozitorių Vidmantą Bartulį. Tačiau laikui bėgant teko rinktis, kam skirti daugiau laiko – mokslams ar muzikai.

„Pianistės ateitis pasirodė miglota, tad nusprendžiau neapleisti mokslų. Viena mano svajonių buvo sukurti nuosavą verslą, tad norėjau įgyti daugiau žinių (Stokholmo ekonomikos aukštojoje mokykloje Rygoje E. Mažuknaitė įgijo ekonomikos ir verslo bakalauro diplomą – aut.). Tačiau tokio magiško, lemiamo momento, kai staiga supratau, kuo noriu būti, turbūt nebuvo“, – svarstė pašnekovė. Jos manymu, tik nedaugeliui žmonių pasiseka nuo pat mažens žinoti tą savo vienintelį teisingą kelią.

Šeimoje Eglė – jauniausia, tad pavyzdį ėmė tiek iš mamos, tiek iš tėčio ir brolio. „Manau, iš visų išmokau skirtingų dalykų ir niekada nebandžiau būti į ką nors panaši. Visada stengiausi eiti savo keliu, niekada nepasiduoti ir būti geriausia savęs versija“, – teigė ji.

Baigusi studijas E. Mažuknaitė sulaukė nemažai rimtų darbo pasiūlymų, tačiau nusprendė prisidėti prie šeimos verslo. Mergina prisipažino – lengva tikrai nebuvo. Dirbdama šeimos versle ji turėjo galimybę visapusiškai pažinti verslą, bet drauge atėjo ir didelė atsakomybė. Eglei tekdavo dirbti ir vakarais, ir savaitgaliais, ir per atostogas.

Naujas požiūris, pasak Eglės Mažuknaitės, - paskata gintaro papuošalams sugrįžti į mados pasaulį. / Asmeninio archyvo nuotr.

Naujas požiūris, pasak Eglės Mažuknaitės, - paskata gintaro papuošalams sugrįžti į mados pasaulį. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pradėjo savo verslą

Ilgainiui ji nusprendė kurti nuosavą verslą, kai kiekviename žingsnyje gali realizuoti savo idėjas, pati priimti sprendimus. „Įkvėpimo toli ieškoti nereikėjo – turėjau viziją ir nekantravau ją realizuoti“, – prisipažino „Amber Palette“ įkūrėja.

Gintaro papuošalų kūrėja girtis nemėgsta, bet sulaukusi gražių atsiliepimų visada džiaugiasi. Naujam juvelyrikos dirbinių prekės ženklui pavyko prasiskinti kelią į užsienio rinkas, Vokietijoje ir Prancūzijoje. O artimiausiu metu laukia paroda Jungtinėse Valstijose.

Gintaro papuošalų kūrybos procesas, pasak Eglės, labai įdomus. Papuošalai – rankų darbo. Kiekvienas gintaro gabalėlis yra unikalus – gali šiek tiek skirtis. „Gintaras yra lengvas, tad net ir dideli auskarai niekada neapsunkina ausų. Visad mėgau didelius auskarus, bet jei jie su kitais akmenimis – nešioti negaliu, ausis greitai paskausta nuo svorio“, – apie gintaro išskirtines savybes kalbėjo ji.

Paklausta, ar sunku būti vadove, lyderiauti, E. Mažuknaitė pripažino, kad net ir šiais laikais jaunai moteriai versle nelengva. „Tenka pakliūti į situacijas, kai nesu priimama rimtai, būtent dėl išankstinio nusistatymo. Ne veltui sakoma: neteisk knygos pagal viršelį. Deja, manau, kad apskritai tokių situacijų neįmanoma išvengti“, – teigė verslininkė. Laikui bėgant ji įprato į visa tai nebekreipti dėmesio, juolab kad šių stereotipų galiausiai nepaisoma – nėra pagrindo.

Už žmogų kalba jo darbai, tad į juos ir susitelkia gintaro amato žinovė. Vadovės amplua jai tinka – jaučiasi komfortiškai. Nuo mažens mėgo vadovauti ir neretai buvo pavadinama bossy (liet. valdinga).

Kuriant verslą svarbūs abu – stratego ir kūrėjo – vaidmenys. „Mėgstu kūrybinį darbą, tačiau strategija versle yra labai svarbu“, – pažymėjo Eglė.

O šeimai kurti, pašnekovės tikinimu, laikas dar neatėjo, visą dėmesį skiria verslui.

Asmeninio archyvo nuotr.

Išmoko vertinti gyvenimą

E. Mažuknaitė atvirai prisipažino šiandien kovojanti su didžiausiu savo gyvenimo iššūkiu – migrena. „Žinau, kad daugeliui žmonių gali nuskambėti nerimtai, nes tai – mitų apipinta, stigmatizuojama liga. Tačiau migrena nėra tik paprastas galvos skausmas, kaip daugelis linkę manyti, – aiškino ji. – Migrenos liga lydima įvairių sveikatos sutrikimų, be fizinio skausmo – sunku ir psichologiškai.“

Pašnekovės teigimu, skausmas dažnai būna toks nepakeliamas, kad tenka laiką leisti lovoje, su ledo kompresais ant galvos. Kvapai, šviesa, triukšmas, net menkiausias judesys tą skausmą stipriai paaštrina. „Migrena tiesiog paralyžiuoja tave, tavo gyvenimą“, – pasiguodė E. Mažuknaitė, kuriai dėl ligos teko atsisakyti mėgstamo aktyvaus sporto, įvairių laisvalaikio pramogų, praleisti svarbias šventes ar keliones.

Tenka daug planuoti – nepasilikti darbų paskutiniam momentui, taip pat griežtai paisyti rutinos, nes bet koks dienotvarkės suardymas gali sukelti migreną. „Kad ir kaip būtų sunku, išmokau niekada nepasiduoti. Išmokau vertinti gyvenimą ir stengtis kiekvieną minutę praleisti prasmingai“, – tikino Eglė.