Gintaras Grajauskas – apie poetą raudonu fiatu
109-oji Vil­niaus uni­ver­si­te­to au­di­to­ri­ja pa­sie­kia­ma tik įvei­ku­siems vin­giuo­tus se­no­jo uni­ver­si­te­to ko­ri­do­rius. Jo­je šią sa­vai­tę vie­šė­jo klai­pė­die­tis poe­tas, dra­ma­tur­gas ir mu­zi­kan­tas Gin­ta­ras Gra­jaus­kas. Lan­kė­si, skai­tė, nes vyks­ta fes­ti­va­lis „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“. Ta­čiau pa­bu­vo trum­pai – po aka­de­mi­nės va­lan­dos jau sku­bė­jo į au­to­bu­są, ve­žan­tį uos­ta­mies­tin.

Ta skuba mus, susirinkusiuosius, skatino atidžiau klausyti ir klausti apie įvairiausius rašytojo opusus: naujausią pjesę, poeziją, Dievą, kontrabandą ir Rockefellerių giminę. Po to tais pačiais klaidžiais koridoriais išlydėjome autorių atgal.

„Koks mums skirtumas, ką autorius patyrė? Gyvenimas savaime yra trauma ir visi vienaip ar kitaip atsiimsime savo.“

Kurie negavo, dar gaus

G. Grajausko kelionė namo truko daugiau nei keturias valandas. Galbūt tiek laiko – apstu ką nors užrašyti, perskaityti ar apmąstyti.

Klausėme, ar rašyti jį skatina gyvenimo negandos, dramos ir traumos? Ne, rašyti G. Grajauskui – malonu. „Piknaudžiaujame: „Štai mano patirtys – atraskite mane ir atpažinkite save“. Nors, tiesą sakant, koks mums skirtumas, ką autorius patyrė? Gyvenimas savaime yra trauma ir visi vienaip ar kitaip atsiimsime savo. Tie, kurie negavo, dar gaus. Nebent tas poetas būtų Džekas Skerdikas, rašęs eilėraščius. Bet kažin, ar galėčiau juos skaityti“, – svarstė svečias.

Rugsėjį įvyks naujausios G. Grajausko pjesės „Kas prieš mus“ premjera. Spektaklį Klaipėdos dramos teatre stato režisierius, kurio vardas dar laikomas paslaptyje. Anksčiau pagal Gintaro kūrybą yra kūrę Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus. Dabar, jau žinoma, pagrindinį vaidmenį spektaklyje atliks Rolandas Kazlas.

Dramaturgas trumpai apibūdino temą: „Apie fašizmo prigimtį“. „Kodėl užsimaniau parašyti dramą? Dievas žino. Taip norėjosi. Nauja pjesė jau porą metų neišėjo iš galvos – sėdau ir per porą mėnesių užrašiau“, – sakė jis.

Poetas, įvykdęs perversmą

Gal todėl, kad važiavo tolimą kelią, dėl Filologijos fakulteto kameriškumo ar kad jame studijuoja sūnus, iš pradžių intrigavęs G. Grajauskas ėmė ir papasakojo daugiau apie būsimą spektaklį.

Pjesė – apie italų poetą Gabriele d‘Annunzio. „Gerai, išduosiu. Veiksmas vyksta apie 1920-uosius metus. Vienu metu G. d‘Annunzio buvo vertinamas poetas. Paskui, dėl jo biografijos, apie jį nutylėta, – prakalbo G. Grajauskas. – Jis buvo ir karo didvyris, lakūnas. Fiumės respublikos situacija kažkuo panaši į Klaipėdos krašto sukilimą arba Krymo istoriją. Fiumė buvo ginčytina teritorija. Italų kariškiai sugalvojo atsiimti, okupuoti šį kraštą. Prisiminė nacionalinį Italijos herojų – poetą G. d‘Annunzio – įkalbėjo, įsodino jį į raudonos spalvos fiatą ir padarė Fiumėje perversmą.“

1919–1920 metais Fiumės mieste (dabar – Rijeka Kroatijoje) egzistavo nepripažinta valstybė. Jos vadovas buvo minėtasis poetas, kultūros ministras – dirigentas Arturo Toscanini. „Nenoriu išduoti, kuo baigėsi ši istorija. Vienas ar kitas gal ateisite pasižiūrėti spektaklio. Bet Benito Mussolini G. d‘Annunzio vadino savo mokytoju. Iš jo pavogė juodus marškinius, deglus, eitynes ir pompastiką. Istorijoje G. d‘Annunzio išliko bene fašizmo Jonu Krikštytoju. Nors realiai prie to prisidėjo nedaug – savo naiviu romantizmu ir kliedesiais apie Didžiąją Italiją“, – pasakojo dramaturgas, spektakliui ieškantis dvidešimties stiprių vyrų. Jie scenoje šoks haka – tradicinį maorių karo šokį.

„Pašaliniams draudžiama“. Gintaras Grajauskas groja bosine gitara, Dovydas Grajauskas – būgnais./Algirdo Kubaičio nuotrauka

Grajauskų miškas

Šiemet, taip pat „Poezijos pavasario“ metu Dovydui Grajauskui bus įteikta Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės literatūrinė premija. Ją jaunasis Grajauskas pelnė už geriausią pirmąją poezijos knygą „Apie reiškinius“. Šiuo metu poetas sostinėje studijuoja skandinavistiką.

Tradiciškai Z. Gaidamavičiaus-Gėlės premijos laureatas sodins ąžuolą. Gražus pasikartojimas: G. Grajauskas ąžuolą „Poetų parke“ pasodino prieš 25 metus. 1993 metais išleistas tada debiutavusio poeto eilėraščių rinkinys „Tatuiruotė“.

Be to, šiemet G. Grajausko poeziją jo kolega Rimas Užgiris išvertė į anglų kalbą. Knygą „Then What“ išleido leidėjas iš Didžiosios Britanijos Neilas Astley. Jis dalyvavo festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“. „Ten išklausiau visus poetus, o G. Grajauskas nepasirodė. Taigi mane labiausiai sudomino poetas, kuris neatvyko į festivalį“, – Londono knygų mugėje paklaustas, kaip pasirinko rašytoją, prisiminė N. Astley. Rudenį „Then What“ pasieks ir JAV knygynus.

Pernai dramaturgas atsiėmė „Keistuolių teatro“ apdovanojimą,„Zenoną“, jam skirtą už gintarinį spindesį./Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Muzikos ir sakralumo pamokos

Pagal profesiją rašytojas yra muzikas. G. Grajauskas baigė Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, vėliau studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Džiazo katedroje.

„Muzika man visgi daug davė. Tai netgi ne intuityvus, o instinktyvus formos pojūtis, – susimąstė jis. – Rašantiems turėtų būti dėstomi muzikos kompozicijos pagrindai. Literatūroje, kaip ir muzikoje, reikia pasiruošti pabaigai. Kaip simfonijos koda – prieš tai kompozitorius ilgai ruošia klausytoją: „Jau tuoj baigsime groti“. – „Ar jau?“ – „Dar truputėlį.“ Ir tris kartus užtvirtina pabaigą.“

1990 metais Klaipėdoje susibūrė bliuzroko grupė „Kontrabanda“. G. Grajauskas kuria jos dainų tekstus, dainuoja, groja bosine gitara. Kurį laiką grupė buvo žinoma kaip „Rokfeleriai“. „Rock feller – akmenskaldys. Arba roko skaldytojas“, – išvertė jos narys.

G. Grajausko tėtis buvo vargonų derintojas. Jiedu važinėdavo po bažnyčias Žemaitijoje. Ne vienoje yra nakvoję. „Tamsu, pro altorių praskrenda šikšnosparniai. Prisimenu bažnyčios, vaško kvapą. Tame yra tikro, neapsimestinio sakralumo. Mano krikščioniškumui tai davė ne mažiau geras pamokas, pats perskaičiau visą Senąjį ir Naująjį testamentą“, – kalbėjo „Poezijos pavasario“ svečias.

Pats geriausias eilėraštis

Vilniaus universitete poetas skaitė ir savo eiles. Paprašytas – eilėraštį „Linkiu šimto metų“: „Linkiu tau gyvent šimtą metų – kad spėtum. / Kad spėtum gerai pamatyti, kaip miršta / tavo tėviškė, tavo šalis ir tavo pasaulis.“

„Kai rašiau, negalvojau apie šimtmetį, o paskui susivedė, kad galbūt“, – paklaustas, kokia tai tema, sakė autorius. Ir susitikimo pabaigoje pasiūlė paskaityti ką nors linksmesnio – „Patį geriausią eilėraštį“.

Bliuzroko grupės „Kontrabanda“ narys./Asmeninio albumo nuotrauka