Filharmonijos scenoje – pasaulio muzikos atžalynas
Spa­lio 14 die­ną, sek­ma­die­nį, 12 val. Na­cio­na­li­nės fil­har­mo­ni­jos Di­džio­jo­je sa­lė­je vyks kon­cer­tas vi­sai šei­mai „Pa­sau­lio mu­zi­kos at­ža­ly­nas“. Vo­kie­ti­jos Sa­ro kraš­to jau­ni­mo sim­fo­ni­niam or­kes­trui di­ri­guos me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Vil­man­tas Ka­liū­nas, so­lo obo­ju­mi at­liks Pi­jus Pa­ške­vi­čius.

Koncerto programoje skambės Carlo Marios von Weberio operos „Laisvasis šaulys“ uvertiūra, Wolfgango Amadeuso Mozarto Koncertas obojui ir orkestrui, Johanneso Brahmso Poco allegretto (III dalis) ir Artūro Mikoliūno simfoninė pjesė „Prie vandens malūno“.

Saro krašto jaunimo simfoninis orkestras (Landes Jugend Symphonie Orchester Saar) gyvuoja nuo 1982 metų, jo nariai susitinka du kartus per metus, per pavasario ir rudens atostogas, ir parengę naują programą koncertuoja bei vyksta gastrolių. Orkestras nuolat siekia jauniems talentingiems muzikams suteikti galimybę įgyti patirties, ugdyti muzikinius įgūdžius ir meistriškumą. Šį rudenį jaunimo orkestras koncertuoja Baltijos šalyse, jie pasirodys Mažeikiuose, Pernu, Taline, Cėsyje, Kaune ir Vilniuje, o grįžusių į Vokietiją laukia dar trys koncertai.

Dirigentas V. Kaliūnas studijavo obojaus specialybę ir dirigavimą Lietuvoje ir Vokietijoje. Jis pasirodo su „Berlin Sinfonietta“, Tiuringijos, Jenos filharmonijų, Vokietijos radijo filharmonijos Sarbriukeno-Kaizerslauterno, Lietuvos kameriniu, Pazardžiko (Bulgarija) simfoniniu, Kauno miesto simfoniniu orkestrais. Dirigentas daug dirba su jaunaisiais atlikėjais, rengia įvairius netikėtus muzikinius projektus, diriguoja Reino krašto-Pfalco ir Saro krašto jaunimo orkestrams.

Profesija – iš tėčio

Solistas, šešiolikmetis obojininkas P. Paškevičius yra ne vieno tarptautinio konkurso laureatas. Muzikų šeimoje gimęs Pijus neatsilieka nuo tėčio, žymaus obojininko Eugenijaus Paškevičiaus – vaikinas nepaprastais gabumais stebina pasaulį, jis pranoko ir pedagogų lūkesčius.

P. Paškevičius yra koncertavęs su Lietuvos, Šv. Kristoforo, Klaipėdos, Kaliningrado filharmonijos kameriniais, Kauno miesto simfoniniu orkestrais, šveicarų ansambliu „Esperanza“; bendradarbiavo su tokiais dirigentais kaip Davidas Geringas, Olivier Grangeanas, Juozas Domarkas, Robertas Šervenikas, Modestas Barkauskas. Pijaus repertuare – Johano Sebastiano Bacho, Antonio Vivaldi, Tomaso Albinoni, Domenico Cimarosos, W. A. Mozarto, Roberto Schumanno, Camille'io Saint-Saenso ir kitų kompozitorių kūriniai.

Pirmieji metai sunkiausi

„Obojumi ėmiau groti, kai buvo likę trys mėnesiai iki mano dešimtojo gimtadienio. Dauguma pradeda geriausiu atveju dvylikos metų, – „Lietuvos žinioms“ yra teigęs jaunasis muzikas. – Tėtis sakė: „Jei grosi obojumi, tai grok, jei ne – negrok, aš nepyksiu.“ Visgi pasirinkau obojų... Pirmieji metai – pats sunkiausias etapas. Na, o jau nuo antrų metų įsivažiavau į bėgius – dabar sekasi gerai.“ Regis, Pijus iš tų, kuriems pasisekė atrasti save: būdamas vos dešimties metų laimėjo pirmąją vietą respublikiniame Juozo Pakalnio konkurse ir tarptautiniame konkurse „Jaunas muzikas“ (Latvija).

2011-aisiais V tarptautiniame Liutauro Vėbros obojininkų konkurse laimėjo pagrindinę premiją ir specialųjį prizą už geriausiai atliktą lietuvišką kūrinį. 2014 metais V tarptautiniame obojininkų čempionate laimėjo pirmąją premiją ir specialų orkestro prizą už geriausiai atliktą Ennio Morricone kūrinį. Pernai Bad Ragace (Šveicarija) vykusiame klasikinės muzikos festivalyje „Next Generation“, pritraukiančiame ryškiausių jaunųjų talentų iš viso pasaulio, Pijaus gebėjimai buvo puikiai įvertinti ne tik festivalio vadovų, atlikėjų bei publikos, bet ir įtakingų apie klasikinę muziką rašančių leidinių. Žymus muzikos kritikas Remy Franckas lietuvių obojininko muzikavimą įvertino kaip virtuozinį.

Savo amžiaus grupėje Pijus Paškevičius beveik neturi konkurentų – ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Jeigu ir yra – tai vienetai.

Ateitis nulemta

Tėčio teigimu, nors Pijus sparčiai tobulėja, lengviausias metas jau praėjo – kuo toliau, tuo bus sunkiau. Kita vertus, mano E. Paškevičius, sūnus savo amžiaus grupėje beveik neturi konkurentų – ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Jeigu ir yra – tai vienetai. „Obojus – nepaprastai sunkus, kaprizingas instrumentas, reikalaujantis nežmoniškų pastangų. Turi paaukoti viską“, – sakė E. Paškevičius.

Nors Pijui dar tik šešiolika, jo ateitis tarsi nulemta. „Nebėra kur trauktis. Pernelyg daug nueita, kad mestum. Iš pradžių atrodė – gal geriau negroti, dabar priešingai – groti, – rimtai „Lietuvos žinioms“ dėstė Pijus. – O ir mesti neišeitų: prie muzikos, kaip ir prie žmogaus, pripranti... Kaskart vis labiau ir labiau.“