Dešimtmetį švenčiančios „Krantinės arkos“ kūrėjas: visos reakcijos buvo dovana
Prieš de­šimt­me­tį Ne­ries kran­ti­nė­je pa­sta­ty­ta skulp­tū­ra „Kran­ti­nės ar­ka“ su­lau­kė pa­čių įvai­riau­sių vi­suo­me­nės reak­ci­jų, ta­čiau jos au­to­rius Vla­das Ur­ba­na­vi­čius LRT PLIUS lai­do­je „Kul­tū­ros die­na“ sa­ko, kad tuo me­tu bu­vo svar­biau­sią skulp­tū­rą pa­sta­ty­ti, o su­lauk­tos reak­ci­jos – do­va­na. Gied­rius Sa­ka­laus­kas, ini­ci­ja­vęs ak­ci­ją „Iš­sau­go­ki­me „Kran­ti­nės ar­ką“, tei­gia, kad jam ši skulp­tū­ra – lais­vės sim­bo­lis.

2009 m. vasario 17 d. Neries krantinėje pastatyta Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“, sulaukusi išskirtinio dėmesio ir kontroversiškų reakcijų.

„Svarbiausia buvo pastatyti šį darbą, o tai, kad sulaukiau tokių reakcijų, – dovana“, – LRT PLIUS laidoje „Kultūros diena“ sako skulptūros autorius V. Urbanavičius.

Menininkas priduria, kad sprendimus dėl objekto erdvės ar struktūros dažnai padiktuoja pasirinkta objekto medžiaga: „Elementas yra skulptūros pradžia ir aš visuomet galvoju apie struktūrą bei konstrukciją, kuri galėtų pasisavinti erdvę, joje ne ištirpti, o bendrauti.“

Tiesa, nors Lietuvoje jau 30 metų atkurta nepriklausomybė, sovietmečio pėdsakai vis dar pasireiškia kaip visuomenės mąstymo ir tolerancijos problematika. Dešimtmetį mininti skulptūra „Krantinės arka“ tapo įrankiu manipuliuoti viešąja nuomone, bet dalis visuomenininkų ir kultūros veikėjų palaikė Giedriaus Sakalausko (akcijos „Išsaugokime „Krantinės arką“ iniciatorius) idėją.

Pasak G. Sakalausko, jam ši skulptūra – laisvės simbolis: „Mes juk kovojome dėl laisvės, kad galėtume kažką mėgti, o kažko – nemėgti. Visuomenė pasikeiti, ji tampa vis laisvesnė. Jau yra žmonių, gimusių laisvoje Lietuvoje, o aš esu chroniškas optimistas ir tikiu, kad viskas tik geryn ir geryn.“